Lietuvoje jau gerą dešimtmetį nyksta kolektyviniai sodai. Jie palaipsniui virsta gyvenamaisiais rajonais, kuriuose naujakuriai griauna senus sodų pastatus ir statosi naujus namus. Kaip pastebi nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt ekspertai, sodininkų bendrijos aplink didžiuosius miestus pamažu tampa stipriomis bendruomenėmis, kurios aktyviai tvarko buvusių sodų teritorijas ir kuria nuolatiniam gyvenimui būtiną infrastruktūrą.

Portalo projekto vadovo Evaldo Narbuntovičiaus teigimu, galima įvardinti kelias sodų transformacijos į naujas gyvenvietes priežastis. Viena jų – mažesnės sodų namų ir sklypų kainos.

“Sodų bendrijose sklypai ir namai yra pigesni, palyginus su naujai vystomomis gyvenvietėmis. Žinoma, tuo pačiu jie yra ir mažesni. Todėl naujakuriai turėtų gerai apgalvoti, kaip išnaudoti nusipirktą plotą.  Neretai sodo bendrija žmones vilioja ir dėl galimybės turėti nuosavą kiemą, daugiau laisvės ir privatumo nei gyvenant, sakykime, daugiabutyje”, – sako E. Narbuntovičius.

Šiuo metu sodo namų kainos Vilniuje svyruoja nuo 40 tūkst iki 300 tūkst. Pigiausiai sodo namai parduodami Rastinėnuose ir Salininkuose, brangiausiai – Antakalnyje ir Pavilnyje. Vidutinės kainos vyrauja Balsių soduose. Pasak nekilnojamojo turto eksperto, ši bendrija jau seniai virto atskira gyvenviete, į kurią noriai keliasi vilniečiai.

E. Narbuntovičius pažymi, kad sodų bendrijose už namus prašoma apie 30 proc. didesnės sumos nei už tokį patį, tik tuščią sklypą. Šiuo metu Rastinėnuose už sklypą prašoma nuo 25 tūkst. litų, o už sodo namą – nuo 40 tūkst. litų. Salininkuose sklypas kainuoja nuo 55 tūkst. litų, sodo namas – nuo 80 tūkst. litų. Vilniaus sodų bendrijose vyrauja 5-7 arų sklypai.

“Dažniausiai finansiškai naudingiau pirkti tuščią sklypą nei sklypą su jame esančiu sodo nameliu, nes norint pasistatyti naują namą, atsiranda papildomų išlaidų dėl griovimo darbų ir nereikalingų statybinių medžiagų utilizavimo. Paradoksas, tačiau paprastai sklypai su nameliu parduodami brangiau, tad ir pirkėjo laukia gerokai ilgiau”, – teigia nekilnojamojo turto ekspertas.

Nors sodų bendrijos ir populiarėja, E. Narbuntovičius vardina ir gyvenimo jose trūkumus. Jo teigimu, elektra ir dujotiekis jau dažnu atveju nebėra problema, tačiau nuo miesto nutolusiose bendrijose vis dar kyla sunkumų dėl miesto vandentiekio ir kanalizacijos. Taip pat jose vyrauja siauri, neasfaltuoti keliai, kurie tamsiuoju paros metu lieka neapšviesti.

Tačiau atsiranda sodų bendrijų, kuriose jau veikia vaikų darželiai, mokyklos, dirba prekybos centrai, statomi gatvių žibintai, jas galima lengvai pasiekti viešuoju transportu. Kaip pastebi E. Narbuntovičius, tokiose vietose keliasi gyventi jaunos šeimos.