Pasak ministro Dainiaus Kreivio, ministerija konsultuosis su rinkos dalyviais ir atnaujins konkurso sąlygas.

„Antrasis 700 MW jūrinio vėjo parkas yra strateginės reikšmės projektas ir absoliučiai būtinas Lietuvos energetiniam savarankiškumui užtikrinti, todėl po konsultacijų su rinkos dalyviais konkursas bus skelbiamas dar kartą ir kaip įmanoma greičiau“, – pranešime sakė D. Kreivys.

„Konsultacijų su rinkos dalyviais metu turime išsiaiškinti, kokios konkrečios sąlygos maksimaliai padidintų projekto patrauklumą ir padidintų atsparumą rinkos svyravimams“, – pridūrė jis.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmadienį pranešė, kad konkursas neįvyko sulaukus tik vieno dalyvio paraiškos. Apie dalyvavimą aukcione informavo anksčiau tokių planų neturėjusi valstybės valdomos „Ignitis grupės“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“.

Ministerijos teigimu, 2022 metais sukurtos konkurso sąlygos galbūt nebeatliepia pasaulinėje jūros vėjo rinkoje „dramatiškai“ pasikeitusios situacijos dėl sutrikusių tiekimo grandinių, pabrangusios įrangos ir sumažėjusio bankų susidomėjimo tokiais projektais.

Pasak ministro, investuotojus galėjo atbaidyti ir įtempta geopolitinė regiono padėtis.

Tam, kad antrasis konkursas įvyktų, jame turėjo dalyvauti bent du dalyviai. Rinkos dalyviai ir ekspertai antrąjį aukcioną laikė patrauklesniu, nes jame buvo numatyta galimybė pretenduoti į 15 metų trukmės valstybės skatinimą.

Sausį BNS kalbinti atsinaujinančios energetikos rinkos dalyviai bei stebėtojai neabejojo, kad konkurse turėtų dalyvauti ir pirmajame konkurse pernai simboliškai dalyvavęs „Orlen“, pernai apie tokius ketinimus kalbėjo Danijos atsinaujinančios energetikos įmonės „European Energy“ atstovai.

Antrasis vėjo parkas Baltijos jūroje bus statomas apie 30 kilometrų atstumu nuo kranto ties Palangos kurortu, 136 kv. kilometrų ploto teritorijoje, į pietryčius nuo būsimo kito tokios pat galios parko – jo komerciniais pagrindais rengtą konkursą pernai laimėjo „Ignitis grupė“ su „Ocean Winds“ valstybei pasiūliusios 20 mln. eurų vystymo mokestį.

Lietuva rengiasi iki 2030 metų Baltijos jūroje pastatyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 MW. Abu parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio.