„Kai jau turėsime galutinius koncesijos sutarties pakeitimus, kurie bus formaliai įforminti ir taps kūnu, tada turbūt papildomą vertinimą padarysime ir spręsime, ar atlikti sutarties (galutinio varianto – BNS) vertinimą, ar ne“, –  trečiadienį Seimo Audito komitete teigė VPT vadovas.  

„Ar vertinsime, ar ne, nenorėčiau šiandien spekuliuoti, nes institucijos dar vertins VPT pastebėjimus ir nuomonę ir žiūrės, kaip į juos atsižvelgti“, – pridūrė D. Vedrickas.   

VPT direktoriaus pavaduotojas Ramutis Prišmantas sako, kad dėl antro vertinimo bus apsispręsta įvertinus, ar atsižvelgta į VPT pastabas, pavyzdžiui, kai paaiškės galutinis savivaldybės ir koncesininko rizikos pasidalinimas ir įsipareigojimai.

„Jeigu bus parašai sudėti ant kitokio atsidalinimo, spręsime, ar pradėti vertinimą“, – teigė komitete R. Prišmantas.   

Pasak jo, didžioji rizikos dalis turėtų tekti koncesininkui. 

Vilniaus tarybos narys iš opozicijos Artūras Zuokas VPT klausė, ar tarnyba dar kartą vertins galutinį koncesijos sutarties variantą.

Ar vertinsime, ar ne, nenorėčiau šiandien spekuliuoti, nes institucijos dar vertins VPT pastebėjimus ir nuomonę ir žiūrės, kaip į juos atsižvelgti.

 

Vilniaus savivaldybės vyresnioji patarėja Agnė Šataitė pabrėžė, kad visos sutarties šalys dar sės prie derybų stalo ir spręs, kaip galėtų atsižvelgti į praėjusią savaitę paskelbtas VPT išvadas dėl koncesijos sutarties.

„Kokie derybų rezultatai bus, šiuo metu iki galo prognozuoti negalime ir nenorime nieko klaidinti, bet tai, kad šita nuomonė tikrai nebus padėta į stalčių, galime užtikrinti“, – komitete teigė A. Šataitė. 

Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Julius Lukošius įsitikinęs, kad į VPT išvadą teks atsižvelgti.  

„Girdime, kad VPT sako, kad tai yra nuomonė, o vėliau gali tapti nebe nuomone. Tada ji turėtų kitą įrankį – eiti nebe tokiu švelniu ir greitu būdu, todėl svarbu rasti bendrą sprendimą, kuris paskui nebeviliotų VPT pradėti tyrimo jau po sutarties pasirašymo“, – teigė ministerijos kancleris.

„Teisminiai procesai niekam čia nenaudingi“, – pabrėžė komitete dirbantis Artūras Skardžius.   

Nekilnojamojo turto bendrovės „Hanner“, ketinančios perimti Nacionalinio stadiono Vilniuje projektą, savininkas Arvydas Avulis ragina valstybės institucijas greičiau priimti sprendimus dėl Nacionalinio stadiono statybos.

„Noriu užtikrinti (...), kad jeigu imsimės šito darbo, tai tikrai jį padarysime, noriu tik vieno paprašyti – kad vis tik reikėtų apsispręsti greičiau, nes laikas bėga (...). Norėtųsi sprendimo, ar jis teigiamas būtų, ar neigiamas“, – komitete tvirtino A. Avulis.

„Jeigu nebus trukdžių, galiu garantuoti, kad tą padarysiu. Tiek bankas, tiek aš esame pasirengę startuoti bet kuriuo metu“, – pridūrė jis.  

A. Avulis praėjusią savaitę BNS sakė, kad atsižvelgus į Viešųjų pirkimų tarnybos išvadas dėl projekto kainos indeksavimo, savivaldybė prarastų „Hanner“ jai suteiktas nuolaidas.

A. Avulis, be to, teigė, kad stadiono koncesininkės įmonės „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ pagrindinės akcininkės „Venetus Capital“ akcijas iš „BaltCap“ jis išpirktų tik tuomet, kai bus išspręstas VPT išvadų klausimas ir projekto sutarties pakeitimus patvirtins Europos Komisija.

VPT praėjusį ketvirtadienį paskelbė, jog indeksuotame stadiono statybos koncesijos sutarties projekte trūksta kainos apskaičiavimo pagrįstumo, todėl sostinės savivaldybė bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rizikuoja permokėti.

Tuo metu Vilniaus savivaldybės skaičiavimais, taikant VPT metodiką ir didinant būsimo koncesininko prisiimamą statybų pabrangimo dalį nuo 11,64 iki 14,23 proc., savivaldybė sutaupytų apie 2,1 mln. eurų iš indeksavimo dalies, bet netektų daugiau nei 5 mln. eurų nuolaidų – koncesininkė atsisakė 2 proc. refinansavimo mokesčio (2,4 mln. eurų) ir sumažino skolinimosi palūkanas daugiau nei 1 proc. (2,6 mln. eurų).

Dabar numatyta, kad komplekso statybos kaina indeksuojama 40,4 proc., iš jų savivaldybė ir Vyriausybė turėtų padengti apie 28,7 proc., o likusią dalį – 11,6 proc. (apie 9,5 mln. eurų be PVM) – „Hanner“ iš savo apyvartinių lėšų ir pelno.

Indeksavus vien statybos kainą ji didėtų apie 27 mln. eurų (su PVM) – nuo 94,54 mln. eurų iki 121,68 mln. eurų.

Dar 13,07 mln. eurų (kartu su finansavimo karštais) kainuotų papildomi darbai: 3 tūkst. stadiono vietų, bendrą jų skaičių padidinant iki 18 tūkst., bei universali arena. Papildomus darbus finansuotų savivaldybė.