- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) ketinama suteikti daugiau galių tikrinti didžiausių dirbamos žemės plotų valdytojus, sako žemės ūkio ministras.
B. Markauskas žada, kad visos tam būtinos pataisos bus priimtos Seimo pavasario sesijoje.
„Kad NŽT galėtų tikrinti ir išrašyti pažymas, kiek juridinis ar fizinis asmuo valdo žemės. Pavasarį ketinam pataisas pateikti, kad galėtų žiūrėti į praeitį ir tikrinti, ar žemė nebuvo įsigyjama pažeidžiant įstatymus, ir jeigu būtų nustatyti tokie pažeidimų faktai, kad būtų galima susigrąžinti žemę valstybės reikmėms. Ar būtų išperkama ar atimama, ar kažkokios sankcijos būtų taikomos, dar bus diskusijos. (...) NŽT kreiptųsi į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo,“ – ketvirtadienį Seimo opozicijai priklausančių socialdemokratų frakcijoje sakė B. Markauskas.
Po posėdžio žurnalistams jis sakė, kad NŽT galėtų „tikrinti ir praeities žemės įsigijimo sandorius“, tačiau, anot ministro, iki šiol tarnybai sunku gauti duomenis apie žemės turėtojus, nes trūksta lėšų mokėti Registrų centrui, todėl Vyriausybėje diskutuojama dėl šių duomenų atvėrimo.
„Reikia prieiti prie duomenų – prie registro, prie mokesčių inspekcijos, kad galėtume matyti ne apibendrintus duomenis, o pagal konkrečius fizinius ir juridinius asmenis. Kol kas mums neduoda tiek,“ – teigė B. Markauskas.
Pasak ministro, didžiausios įmonės dabar valdo 6 proc. šalies dirbamos žemės.
„Nėra tų įmonių daug, kurios valdo daugiau negu 500 hektarų, čia susietumas (susijusių asmenų turima žemė – BNS) yra didžiausias problema“, – parlamentarams sakė ministras.
„Įstatymai leido susidaryti tokiai situacijai, kai šiandien fiziniai ir juridiniai asmenys gali valdyti žemės daugiau negu 500 ha – negu leido įstatymai“, – pridūrė B. Markauskas.
Jis priminė, kad 2003–2006 metais gyventojai galėjo įsigyti iki 300 ha, o įmonės – iki 2 tūkst. ha žemės.
„Vien dėl tokio skirtingo ribojimo buvo, bet dar blogiau, kad nuo 2006 iki 2014 metų visiškai nežiūrima susietumo, ir vienas fizinis asmuo, sakykime, galėjo įsigyti visą eilę juridinių asmenų, kurie turėjo pavyzdžiui 2 tūkst. ha žemės. Turbūt taip ir atsitiko. Ir po 2014 metų ypatingai situacija nepagerėjo, nors buvo įvesti ribojimai dėl susijusių asmenų, bet nebuvo jokios galimybės gauti tą informaciją“, – kalbėjo B. Markauskas.
Anot jo, tik pernai, priėmus įstatymų pataisas dėl kooperatyvų narių ir žemės ūkio bendrovių narių registrų, problema buvo iš dalies išspręsta, tačiau akcijų biržose listinguojamų įmonių savininkai per trumpą laiką gali pasikeisti.
Jis priminė, kad būdamas Žemės ūkio rūmų vadovu, kėlė šį klausimą, kreipėsi į STT, kad būtų aiškinamasi, iš kokių lėšų ir kaip įsigyjama žemės daugiau negu leidžiama.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Paluckas: partijų susitarimas prasmingas, bet pinigų nėra
Premjeras Gintautas Paluckas sako, jog partijų susitarimas dėl gynybos galėtų būti atnaujintas, tačiau prioritetą Vyriausybė skiria gausesnio krašto apsaugos finansavimo paieškoms. ...
-
Kritika naujiems pensijų pokyčiams tęsiasi: kyla pavojus
Antros pakopos pensijų sistemą reformuoti nebus lengva. Tiek valdantieji, tiek opozicija negaili kritikos ministrės Ingos Ruginienės pasiūlymams. ...
-
Rinkos dalyviai apie pristatytą Maisto tarybą: kol kas vyksta pyrago dalybos
Valdžiai įsteigus Maisto tarybą, rinkos dalyviai ją vertina atsargiai, o vartotojų atstovai tikisi, kad ji sumažins maisto produktų kainas. ...
-
Ambicingiems energetikos projektams – 10 mln. eurų Europos Komisijos parama
Lietuvoje įgyvendinamiems tarptautiniams vandenilio ir anglies dvideginio (CO2) mažinimo projektams Europos Komisija (EK) skyrė 9,8 mln. eurų, antradienį pranešė Energetikos ministerija. ...
-
Prekybininkai jau ruošiasi Valentino dienai: gyventojų didėjančios gėlių kainos neatbaido
Klaipėdos verslininkai jau ruošiasi gėlių prekybai vasario 14-ąją, Valentino dieną. Klaipėdos savivaldybė suteikė aštuoniolika leidimų lauko prekybai. Iki vadinamosios Meilės dienos šis skaičius dar keisis. Jau didėja ir gėli...
-
Nausėda: pernelyg dideliu optimizmu šiuo klausimu nespinduliuočiau
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia nesantis optimistas dėl to, jog Europos Sąjungos (ES) šalims pavyks susitarti dėl bendro skolinimosi gynybai, į tokią idėją skeptiškai žiūrint toliau nuo Rusijos esančioms Bendrijos narėms. ...
-
Pirmąją paramos akcijos „Radarom“ dieną jau paaukota įspūdinga suma
Artėjant karo Ukrainoje metinėms, trečią kartą rengiamai paramos akcijai „Radarom!“ šalies gyventojai ir verslai jau paaukojo 371 672 eurus. ...
-
Žemės ūkio ministerija kreipėsi į paukščių laikytojus: turi prašymą
Šių metų sausį Lenkijoje fiksavus 14 paukščių gripo protrūkių komerciniuose ir trijuose mažuose ūkiuose, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ragina Lietuvos paukščių laikytojus susilaikyti įsivežant naminius paukščius i&...
-
Keturių darbo dienų savaitė – ateities modelis?
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pareiškė, kad keturių darbo dienų savaitė – ateities modelis, todėl ji žada tarpininkauti siekiant darbdavių ir profesinių sąjungų susitarimo dėl to. ...
-
Ruginienė – apie senatvės pensijos amžių: ar sulauksime ilginimo?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neplanuoja siūlyti ilginti senatvės pensijos amžiaus, sako ministrė. ...