Daugiau moterų nesutiko

Remiantis Eurostato duomenimis, 2020 m. tarp visų ES dirbusių informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų moterys sudarė tik 18,5 proc. Daugiausia moterų IRT specialisčių dirbo Bulgarijoje – 28,2 proc., Graikijoje – 26,6 proc. ir Rumunijoje – 26,2 proc. Šiaurės ir Baltijos šalių regiono šalys taip pat rikiavosi greta sąrašo viršūnių, išskyrus Norvegiją, kuri atsidūrė reitingo viduryje.

Remiantis „Women Go Tech“ projekto inicijuotu „Nordern“ tyrimu, prognozuojama, kad, jei pastarojo dešimtmečio tendencijos nesikeis, iki 2025 m. moterų dalis tarp IRT specialistų visoje ES vidutiniškai padidės nežymiai – iki 19,1 proc.

Pati Ž. Vitaitė technologijų pasaulyje atsidūrė neplanuotai. Moteris pasakoja, kad mokyklos metais linko prie socialinių, humanitarinių mokslų, be to, jos šeimoje ir aplinkoje nebuvo žmonių, dirbančių šioje srityje. Ji prisipažįsta, kad tuomet nė nesvarstė, kad moteriai būtų paprasta technologijų pasaulyje.

Kiek vėliau, kai studijavo ekonomikos mokslus, dalyvavo įvairiose veiklose, organizacijose ir sutiko įvairių verslų atstovų, o vienas jų Ž. Vitaitę pasikvietė dirbti jo įkurtoje technologijų įmonėje, kuri specializavosi mobiliųjų technologijų plėtroje.

17 proc. visų studentų stoja į technologijų mokslus. Iš jų tik iki 10 proc., priklausomai nuo specializacijos, yra moterys.

„Savo pirmo būsimo vadovo klausiau, kodėl jis mane kviečia. Nors šiandien tai atrodo labai keistas klausimas, daugiau nei prieš dešimt metų šis klausimas buvo labai tikras, nes buvau ne tik blondinė ir dar moteris, bet ir dvigubai jaunesnė nei tipinis šios įmonės klientas. Tai buvo technologinių produktų pardavimai – turi labai gerai išmanyti juos, pasiūlyti tinkamą variantą“, – pasakoja ji.

Tačiau, nepaisant lengvo nerimo, pradžia netikėtame darbo lauke buvo labai įdomi, Ž. Vitaitės mentorius daug padėjo suprasti visą situaciją technologijų pasaulyje. Tada ji pamatė didžiulį potencialą, kurio jau nebenorėjo paleisti.

„Tik pati situacija buvo tokia, kad per trejus ar ketverius metus, kiek dirbau Baltijos šalyse, nesutikau nė vienos moters, kuri būtų klientė ar partnerė technologijų pasaulyje. Man buvo labai labai keista, kilo klausimų, kodėl jų čia nėra, kas čia yra kitokio, kuo aš ne tokia, kaip visos. Tada norėjosi sukurti kokią nors programą ar veiklą, kad tokių moterų būtų daugiau“, – dėsto Ž. Vitaitė.

„Mano jaunesnė sesuo įstojo studijuoti technologijos mokslų, ir vėl ta pati situacija: kelios grupėje, vienintelė įdarbinta įmonėje, ir visos kitos panašios istorijos. Šeimoje matant tokį pionierės kelią, labai norėjosi, kad visoms kitoms tas kelias būtų paprastesnis“, – priduria ji. Taip Ž. Vitaitė tapo viena iš projekto „Women Go Tech“ įkūrėjų.

65 proc. sėkmės

„Women Go Tech“ siūlo ne vieną mokymo programą, tačiau visos jos orientuotos į pagalbą persikvalifikuoti.

Ž. Vitaitė prisimena, kad beveik prieš dešimt metų, kai pati buvo pradedančioji ir kartu su bendraminčiais įkūrė „Women Go Tech“, vyravo nusistatymas, kad technologijos pirmiausia yra programavimas, čia viskas orientuota į darbą su kompiuteriu ir tam tikromis programomis. Tačiau darbas technologijų pasaulyje gali būti susijęs ir su daugybe kitų sričių, pavyzdžiui, sparčiai populiarėjančia produkto vadyba. „Čia reikia dirbti su techninėmis komandomis, išmanyti metodologijas, kaip dirbti su produkto valdymu. Visa tai mes paaiškiname – kokių specialybių yra ir kaip galima persikvalifikuoti“, – sako ji.

„Iki šiol Lietuvoje nuo 2017 m. pagal mūsų programą persikvalifikavo daugiau kaip 600 moterų ir šiandien jos dirba technologijų sektoriuje. Apie 65 proc. prisijungusių prie mūsų gauna pirmuosius darbus ir tęsia karjerą“, – skaičiais dalijasi Ž. Vitaitė.

Šiemet programa kirto Lietuvos sienos – prisijungė kitos Baltijos šalys, Lenkija, Čekija, Ukraina. Pasak Ž. Vitaitės, būtent ukrainietės pastaruoju metu demonstravo nemenką susidomėjimą technologijų pasauliu.

Daug specialybių dings, daug naujų atsiras, bet jose labai reikės žmogiškųjų įgūdžių, kurių joks įrankis ir jokia mašina negalės perimti.

Pasiektas proveržis

Technologijų sektorius pirmiausia pasižymi greičiu. „Čia ypač greitai keičiasi produktai, su kuriais dirbi, technologijos, todėl reikia ne tik turėti žinių, bet ir nuolatos stiprinti mokymosi, prisitaikymo ir greičio įgūdžius. Dirbdamas su viena technologija labai greitai gali būti nebenaudingas“, – pastebi Ž. Vitaitė.

Kitas svarbus niuansas, kurio negalima nuvertinti, – gebėjimas dirbti komandoje ir ją valdyti. Ž. Vitaitės teigimu, Lietuvoje labai reikia technologijų specialistų ir vadovų. „Yra didžiulis vyresniųjų ir vidurinės grandies specialistų trūkumas. Visi jie rotuoja per skirtingas įmones, bet mes turime užauginti daugiau tokių specialistų“, – pabrėžia ji.

ES, ne išimtis ir Lietuva, jau kurį laiką kalba apie didžiulį trūkstamų įgūdžių darbuotojų stygių. Nacionalinės IRT sektoriaus asociacijos „Infobalt” skaičiavimais, Lietuvoje trūksta apie 15 tūkst. darbuotojų IT sektoriuje. Moterys padeda užpildyti laisvas pozicijas, bet ne taip reikšmingai, kad rinka tai pajustų. „Jeigu žiūrime į absoliučius skaičius, trūksta 15 tūkst. specialistų – net ir per keletą metų per „Women Go Tech“ persikvalifikavusios 600 moterų ir dar keli šimtai moterų, kurios kvalifikuojasi kitur, sudaro nedidelį procentą“, – sako Ž. Vitaitė.

„Darėme tyrimą ir aiškinomės, ar 600 persikvalifikavusių moterų yra daug, ar mažai. Skaičiavome, kiek per tą patį laiką moterų Lietuvoje baigė technologijų mokslus universitetuose ir kitose aukštosiose mokyklose – tai yra visa švietimo sistemos investicija. Tuo metu, kai skaičiavome, tikriausiai prieš kelerius metus, mes turėjome 400 sėkmės istorijų, o visoje Lietuvoje per tą patį laikotarpį mokslus technologijų srityje baigė 1 200 moterų. Vadinasi, nevyriausybinė programa ir santykinai mažytis biudžetas padaro beveik 40 proc. to, ką  visa Lietuvos švietimo sistema“, – teigia ji.

Tačiau praėjusiais metais pasiektas tam tikras proveržis: į informacinių technologijų krypčių studijų programas Lietuvos aukštosiose mokyklose įstojo 71 proc. daugiau moterų negu 2021-aisiais, parodė pirmą kartą praėjusį rudenį paskelbtas Moterų technologijų srityje barometras. Remiantis IT bendrovės „Adform Lietuva“ inicijuotu tyrimu, 2021 m. į studijas aukštosiose mokyklose buvo priimta 320 studenčių. Praėjusiais metais jų gretas papildė dar 547 moterys. 2022-aisiais Vilniaus universitete į visas IT krypčių studijų programas įstojusių moterų skaičius augo 67 proc., o Kauno technologijos universitete – net 103 proc.

Galimybės: darbas technologijų pasaulyje gali būti susijęs ne tik su IT sektoriumi, bet ir su daugybe kitų sričių, pavyzdžiui, sparčiai populiarėjančia produkto vadyba. Leung Cho Pano / „Panthermedia“ nuotr.

Tačiau Ž. Vitaitė sako, kad tarp IT ir technologijų sektoriaus negalima dėti visiško lygybės ženklo. „Bus labai įdomu stebėti šių metų stojamuosius. Jei neklystu, gal 17 proc. visų studentų stoja į technologijų mokslus. Iš jų tik iki 10 proc., priklausomai nuo specializacijos, yra moterys. Natūralu, kad sistema jau užprogramuoja didelį trūkumą ateityje, dėl to persikvalifikavimas yra viena iš priemonių, kaip padėti rinkai šiandien“, – požiūriu dalijasi ji.

„Lietuva iš tikrųjų turi apie 24–25 proc. moterų, kurios dirba technologijų sektoriuje. Remiantis Eurostato duomenimis, mes dažniausiai būname pirmajame ES valstybių penketuke – lyg ir atrodo, kad puikiai dorojamės su situacija; Lenkija turi vos 15 proc. moterų. Tačiau iš tikrųjų talentų trūkumas vis tiek labai labai stipriai jaučiamas. Norisi, kad moterų procentas būtų žymiai didesnis ir matome gerų pokyčių. Manau, kad Lietuva tikrai sulaužys stereotipus apie technologijų sritį, kas moterims tinkama, o kas ne, bet tai yra dėl verslų, kurie tikrai daug investuoja į talentų atradimą, kurie padeda persikvalifikuoti“, – priduria ji.

Kas ateityje?

Ar tikrai technologijų pasaulyje moteriai sudėtingiau prisitaikyti nei vyrui, kaip tikriausiai vis dar mano didelė visuomenės dalis? „Ar lengva bet kuriam žmogui būti vienam iš nedaugelio bet kokioje srityje? – į klausimą klausimu atsako Ž. Vitaitė. – Yra iššūkių, kurių kyla. Tačiau negalėčiau priskirti to lyčiai – turbūt mūsų ir socialiniai gebėjimai, ir gebėjimai mokytis labai skiriasi. Mes stereotipiškai matome vyrą kaip technologijų specialistą, bet technologinių specialybių yra tiek daug ir jose reikia daugybės skirtingų kompetencijų.“

Diskusijos apie gausesnį moterų įliejimą į technologijų sektorių – viena, tačiau svarstyti apie tolimesnę ateitį ir bandyti nuspėti, kokių specialistų labiausiai trūks po kelių dešimtmečių – labai sudėtinga.

„Jei kalbėtume apie artimiausius dešimt metų, truputį paprasčiau prognozuoti. Tačiau, jei kalbėtume apie 20–30 metų laikotarpį, esu tikra, kad mes net nežinome specialybių, kurios bus populiariausios tuomet – šiandien mes jų dar neturime ir jos tik atsiras. Daug specialybių dings, daug naujų atsiras, bet jose labai reikės žmogiškųjų įgūdžių, kurių joks įrankis ir jokia mašina negalės perimti“, – neabejoja Ž. Vitaitė.

„Dar atliekame daug darbų, kuriuos nebūtinai žmonės turi atlikti. Įmonės, įdiegusios tam tikras priemones, galėtų sutaupyti žymiai daugiau. Manau, kad technologijų sektoriuje ryškės lyderių vadovų, gebančių priimti sprendimus kompleksinėse situacijose, poreikis“, – tęsia ji.

„Ką šiandien galime padaryti? Žiūrėti lanksčiai, gebėti mokytis, būti smalsiems, analizuoti, ieškoti – tai augina raumenį, kuris leidžia daryti horizontalias karjeras, keisti specialybes ir drąsiau nerti į tai, kas nežinoma“, – įsitikinusi Ž. Vitaitė.

Nuo rinkodaros prie IT

„Pakvieskite ką nors iš IT virtuvės kavos išgerti. Nustebsite, kiek žmonių vis dėlto yra linkę tos kavos su jumis išgerti“, – patirtimi ir patarimais dalijasi iš rinkodaros į technologijų pasaulį sėkmingai persikėlusi Greta Saukaitytė.

Paieškos: G. Saukaitytė pataria nevengti ieškoti bendraminčių tokiuose socialiniuose tinkluose kaip „Meetup“, taip pat pasiklausyti tinklalaidžių, kuriose dominuoja IT ir technologijų temos, pavyzdžiui, „Ant Agile sofos“, „Tech Kinship“ ar „IT taburetė“. G. Saukaitytės asmeninio archyvo nuotr.

Ji pati išbandė „Women Go Tech“ programą, prieš tai penkerius metus skyrė rinkodarai. Šiandien ši sritis liko moters pomėgiu, tačiau tai nebėra jos gyvenimo kelias. Pabaigusi programą, G. Saukaitytė įsidarbino kaip verslo analitikė, tapo mid-senior specialiste, pelnė geriausios metų darbuotojos įvertinimą, o šiuo metu darbuojasi kaip produkto vadovė.

„Mano kartos mergaitės vis dar buvo auginamos vadovaujantis stereotipais, kad mergaitės žaidžia su lėlėmis ir vėliau dirba moteriškus darbus, o vyrai nuo vaikystės krapštosi prie elektronikos, mašinėlių ir technologijų kartu su savo tėvais, todėl jiems kur kas lengviau įsilieti į technologijų sritį. Džiaugiuosi, kad ilgainiui šis skirstymas vis mažėjo ir dabar vis daugiau merginų ir moterų atranda save šioje srityje“, – sako „Swedbank“ dirbanti G. Saukaitytė.

Ieškoti profesinių pokyčių galimybių ji pradėjo prieš kelerius metus, tikslas buvo geriau suprasti IT užkulisius ir dirbti su mentoriumi, kuris jau turi patirties šioje sferoje. „Tiesą pasakius, tada nelabai žinojau, nei nuo ko pradėti savo kelią IT, nei kaip kryptingai juo eiti“, – atvirauja ji.

G. Saukaitytė pasakoja, kad mokymų metu savo sričių ekspertai kviesdavosi į kelių valandų darbo sesijas, kuriose pristatydavo tam tikras temas, atsakydavo į aktualius klausimus. „Pavyzdžiui, vienos iš darbo sesijų metu su merginomis imitavome IT komandą ir mėginome sukurti produktą, dirbdamos pagal „Scrum“ ir „Agile“ metodikas. Kitos sesijos metu pamėginome atlikti vartotojų apklausą, norėdamos sukurti dizaino prototipą, kurį vėliau pačios ir kūrėme. Trečiu atveju nėrėme giliau į duomenų analitiką ir skaičiavome riziką bankų srityje ir t. t. Viskas buvo vykdoma žaidimo principu, todėl tikrai nereikėjo žinių kodui parašyti ar dirbti su specialiomis programomis. Tai labiau buvo skirta supažindinti su specifinių vaidmenų kasdienybe, iššūkiais“, – dalijasi ji.

„Žinau, kad yra labai daug „jeigu“ ir klausimų „Kas bus su mano atlyginimu, pradėjus iš naujo?“, „Kaip reikės rasti laiko šeimai ir draugams, bandant išmokti kažko naujo?“, „Ar tai nėra tiesiog fazė?“, „Ar tiek metų dirbus šioje srityje, tikrai reikia pradėti iš naujo, bandant kažką keisti?“. Tačiau ateities numatyti negalime – galime tik ją patys kurti, o nepavykus vėl kažką keisti. Moterys gali viską, jos tik labiau abejoja savo jėgomis“, – įsitikinusi G. Saukaitytė.

Ji pataria nevengti ieškoti bendraminčių tokiuose socialiniuose tinkluose kaip „Meetup“. „Ten organizuojami susitikimai leidžia šiek tiek dalyvauti IT virtuvėje, praplėsti pažintis, žinias. Dabar taip pat yra nemažai tinklalaidžių šiomis temomis, pavyzdžiui, „Ant Agile sofos“, „Tech Kinship“, „IT taburetė“. Tačiau geriausias metodas – mentorystė“, – neabejoja G. Saukaitytė.

„Blogiausiu atveju – pakvieskite ką nors iš IT virtuvės kavos išgerti. Nustebsite, kiek žmonių vis dėlto linkę tos kavos su jumis išgerti, pati esu šį metodą išmėginusi“, – šypteli ji.

„Paskutinis labai svarbus akcentas – nenusivilkite pirmąkart suklupę. Labai retas žmogus, neturintis jokios patirties, išsyk gauna darbą IT srityje, todėl nusivalykite dulkes, atsistokite ir bandykite iš naujo – tikrai pasiseks. Na, bent jau man pasisekė iš penkto karto“, – įkvėpti ryžto mėgina ji.