Labai dažnai girdime, kad vėjo energetikai rūpesčių kelia mažasis erelis rėksnys. Tai į Raudonąją knygą įtraukta paukščių rūšis, kurios populiacija Lietuvoje šiuo metu laikoma mažėjančia. Be to, vadovaujantis Paukščių direktyva ES šalys narės šios rūšies apsaugai turi steigti saugomas teritorijas. Ši rūšis yra jautri žmogaus ūkinei veiklai, ypač miškų kirtimams“, – pranešime penktadienį teigė VSTT.

Investuotojai į vėjo parkus šią savaitę pareiškė, kad VSTT saugodama mažąjį erelį rėksnį stabdo jų projektus. Anot verslininkų, tarnyba reikalauja surasti šių paukščių lizdus ir 2 kilometrų atstumu nieko nestatyti, tačiau miškingoje Lietuvoje dažnai nėra galimybės užtikrinti 4 kilometrų atstumo tarp miškų, o paukščių lizdų yra labai daug.

Pasak tarnybos, pagal mažojo erelio rėksnio apsaugos planą Lietuvoje gali perėti 1,9–2,9 tūkst. jų porų. 2013–2018 metų monitoringu ir tyrimais nustatyta, kad jų skaičius yra 1,4–1,9 tūkst.

Ji negali vykti kitų valstybės vertingų išteklių, gamtos ir kultūros paveldo vertybių sąskaita.

„Lietuva kartu su Latvija yra šios rūšies populiacijos epicentre. Lietuvoje, kuri sudaro vos apie 1 proc. arealo, yra net 10 proc. pasaulinės populiacijos ir apie 20 proc. ES erelių populiacijos“, – teigė VSTT.

Į argumentą, kad Lietuvos žemėlapyje pažymėjus mažųjų erelių rėksnių lizdus ir jų apsaugos zonas nebelieka laisvos erdvės vėjo elektrinėms, tarnybos ekspertai tikina, kad toks teiginys nėra pagrįstas.

Anot jų, didžiausia žinoma perinčių porų koncentracija yra šiaurės Lietuvoje, kur 100 kv. kilometrų peri vidutiniškai 8 poros, o vidurio ir rytų Lietuvoje – atitinkamai 5 ir 4 poros.

„Jei uždėtume 2 km apsaugos zoną aplink žinomus lizdus, (...) laisvos vietos Lietuvoje tikrai lieka vėjo energetikai vystyti. Net jei labai idealiu atveju populiacija būtų maksimali (tačiau ši tikimybė nėra reali, nes šių paukščių populiacija mažėja) ir žinotume bei saugotume kiekvienos poros lizdą, būtų dengiama kiek mažiau nei pusė Lietuvos ploto“, – teigė VSTT. 

Pasak jos, Europos Komisija ragina užtikrinti vėjo projektų vystymo vietas, kurios neprieštarautų gamtos atkūrimo tikslams – pavyzdžiui, tai gali būti intensyviai naudojamos žemės ūkio teritorijos, vengiant miškų ir jautrių buveinių, kur gyvena ereliai ir kitos nykstančios rūšys.

Tarnybos teigimu, atsinaujinančios energetikos plėtra bendrąja prasme reikalinga ir turi teigiamą poveikį aplinkai, tačiau ji turi vykti atsakingai.

„Ji negali vykti kitų valstybės vertingų išteklių, gamtos ir kultūros paveldo vertybių sąskaita“, – pranešime teigė VSTT.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių konfederacija anksčiau šią savaitę paskelbė, kad Lietuvai gresia netekti daugiau nei 4 mlrd. eurų privačių ir valstybinių investicijų, numatytų šalies nepriklausomos energetikos proveržiui.