Anot jos, naudodamiesi tokia „smėlio dėže“, verslo atstovai galės konsultuotis dėl DI rizikos kategorijų ir joms taikomų reikalavimų atitikimo.

„Siekiant užtikrinti, kad visi galėtume naudotis tik patikimais sprendimais, Inovacijų agentūros sudėtyje pradėta kurti smėlio dėžę verslui, kuri leis įmonėms gauti pagalbą dėl jų sprendimų atitikties DI aktui, duomenų apsaugos reglamentui, UNESCO etikos rekomendacijoms ir kitiems šios technologijos panaudojimą apibriežiantiems teisės aktams“, – Seimo Ateities komiteto DI darbo grupės posėdžio metu teigė E. Kuročkina.

„Mes norime sukurti vietą ir erdvę verslui, kur jie gali gauti konsultaciją, kaip atitikti pagal tam tikras DI rizikos kategorijas nustatytiems reikalavimams“, – pridūrė ji.

Taip pat, anot jos, šiais metais siekiama ištestuoti keliolika viešojo sektoriaus efektyvumui pagerinti skirtų DI sprendimų. 

„2024 m. mes siekiame pratestuoti vadinamąją „Govtech Sandbox“ DI versiją, kuri veiks dviem skirtingomis kryptimis. Siekiame ištestuoti 13 sprendimų, jiems skirsime 250 tūkst. eurų. Ir DI ateities sprinto iniciatyva, kuria parengsime 6 koncepcijas viešajam sektoriui“, – sakė ji.

Posėdžio metu E. Kuročkina taip pat paminėjo, kad 2024 m. bus patvirtintas strateginis veiksmų planas, kuriuo bus prisidedama prie Europos Komisijos (EK) skaitmeninio dešimtmečio politikos programoje iškeltų tikslų. Vienas iš šių tikslų, kuriuos išskyrė viceministrė, užtikrinimas, jog 2030 m. bent 75 proc. įmonių naudotųsi debesijos kompiuterijos paslaugomis, didžiaisiais duomenimis ar dirbtiniu intelektu.

„Visos valstybės narės praeitais metais buvo įpareigotos parengti savo skaitmeninio dešimtmečio strategiją. Tai mes 2023 m. parengėme strateginį veiksmų plano projektą, kuris yra pateiktas Vyriausybei įvertinti prieš teikiant EK“, – aiškino E. Kuročkina.

„Projektu siekiame prisidėti prie keliamo tikslo, kad iki 2030 m. daugiau nei 75 proc. naudotųsi DI. Taip pat skatinti skaitmeninės kompetencijos plėtrą“, – paminėjo ji.

Anot viceministrės, Lietuva bendradarbiaus su tarptautinėmis institucijomis kontroliuojančiomis DI naudojimą ir taikymą. Ji paminėjo, kad Lietuva jau dabar dalyvauja Telekomunikacijų ir informacinės visuomenės darbo grupės, šiuo metu reguliuojančios DI naudojimą, veikloje.

„Bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis vyksta jų sukurtų formatų pagrindu. Pavyzdžiui, kalbant apie DI aktą, bus sudarytai valdyba, kuri patarinės kaip sudaryti geresnes sąlygas jo taikymui. Šios valdybos nariais vienareikšmiškai būsime“, – teigė viceministrė.

ELTA primena, kad 2023 m. gruodį Europos Parlamento ir ES valstybių narių derybininkai susitarė dėl DI akto, kuriuo nuspręsta šios technologijos naudojimui ES taikyti griežtesnės taisyklės.

Europos Komisija šį įstatymą pasiūlė dar 2021 m. balandžio mėnesį. Pagal jį DI sistemos turi būti suskirstytos į skirtingas rizikos grupes, remiantis kuriomis nustatomos paslaugų teikėjų ir naudotojų pareigos. Pagal numatomus apribojimus, nors daugelis DI sistemų kelia minimalią riziką, šios programos vis tiek bus vertinamos.

Kuo didesnė galima taikomosios programos rizika, tuo aukštesni reikalavimai turėtų būti taikomi. Tikimasi, kad šios taisyklės bus kopijuojamos visame pasaulyje.