- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Darbo inspektoriai pastebi, kad dažniausiai darbuotojai ir darbdaviai ginčijasi dėl neišmokėtų atlyginimų. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Darbo teisės skyriaus vedėja Ieva Piličiauskaite-Dulke.
– Pradėkime nuo statistikos. Ar mūsų darbdaviai atsakingi, ar laikosi darbo tvarkos taisyklių, darbo kodekso ir išmoka laiku atlyginimus?
– Yra įvairių atvejų ir, žinoma, darbo užmokestis yra ta tema, kuri yra skaudžiausia, jeigu jis yra nemokamas. Tikrai yra nemažai atvejų, kai darbuotojai kreipiasi į Darbo ginčų komisijas, prašydami išreikalauti jų darbo užmokesčio.
– Kiek buvo tokių prašymų?
– Pernai buvo apie 74 proc. prašymų, susijusių būtent su darbo užmokesčio išieškojimu. Jeigu iš viso mes turėjome apie 7 tūkst. prašymų, juose yra apie 16 tūkst. reikalavimų iškeltų, tai, sakykime, apie 11 tūkst. reikalavimų buvo konkrečiai dėl darbo užmokesčio išieškojimo.
– Kokie tai yra sektoriai? Nes dažniausiai mes žiūrime į tokius verslus, kaip statybos, kur reikia dirbti fizinį darbą, ten bandoma nesumokėti žmonėms atlyginimo. Biure dirbantis darbuotojas turbūt retai kreipiasi į Darbo ginčų komisiją?
– Statistika vis tik rodo, kad dažniausiai ginčai kyla būtent statybos ir transporto sektoriuje. Tačiau pasitaiko ir iš biuro, ir iš įvairių sektorių.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ką galite pasakyti apie tendencijas? Keičiasi patys sektoriai ar jie tokie patys lieka? Ar tų prašymų skaičiai auga? Nes turbūt mes čia galim pažiūrėt į COVID-19 laikus, kai darbdaviams buvo tikrai sudėtinga ir turėjo įvairiausių iššūkių. Ar dabar grįžtam į tą laiką ar visgi mažiau turim ginčų?
– Iš tiesų tendencija išlieka labai panaši. Turbūt turim daugiau besikreipiančių, bet daugiau žmonių sužino apie Darbo ginčų komisiją. Skaičiai nėra labai ženkliai pakitę. Tačiau būtent ta tendencija, kad daugiausiai prašymų yra susiję su darbo užmokesčiu jau daug metų išlieka ta pati.
– Kaip visa tai atrodo? Na, tarkime, turime statybininką, kuris negavo darbo užmokesčio. Ar jis laukia, ar greitai kreipiasi į Darbo ginčų komisiją? Kaip atrodo pats procesas? Kaip yra sprendžiamas ginčas?
– Procesas vyksta kreipusis darbuotojui, užpildžius prašymą. Darbuotojas neturėtų per ilgai laukti, kad nepraleistų nustatyto termino. Darbo ginčų komisija gavusi prašymą kviečia abi šalis į posėdį ir nagrinėjamas ginčas. Įvertinus visas faktines aplinkybes, visus įrodymus, priimamas sprendimas.
– Koks tai yra sprendimas? Kieno naudai pasibaigia ginčas?
– Iš tiesų didžioji dauguma tokių prašymų 2023 m. buvo patenkinti. Taip pat nemažai tokių prašymų pasibaigia ir šalių susitarimu, taikos sutartimi, kai pasiekiamas tas tikslas, kad šalys susitaiko, atranda sprendimus. Nemažai prašymų atsiima iki ginčo nagrinėjimo dienos, kas simbolizuoja, kad šalys turbūt irgi susitaikė, išsprendė tą klausimą.
– Galbūt išsigąsta darbo inspektorių?
– Na, darbo inspektorių turbūt nėra ko bijoti, procedūra nėra skausminga ir sudėtinga. Tikrai šalys kreipiasi, žino, kur kreiptis, neabejoja ir pateisina lūkesčius.
– Pagal kokias sutartis dirba tie darbuotojai? Ar tai yra pilna darbo apskaita, ar valandinė? Galbūt jie dirba pagal individualią veiklą ir taip pat kreipiasi? Kur ta rizika didžiausia?
– Į Darbo ginčų komisiją gali kreiptys asmenys, dirbantys pagal darbo sutartį. Tačiau, be abejo, turbūt sudėtingiausias apskaičiavimas yra tada, kai yra valandinis užmokestis, kai yra kažkokių nukrypimų nuo darbo laiko, viršvalandžių ir pan. Tai jeigu mes nekalbam apie tą atvejį, kai užmokestis yra nemokamas visiškai, o kalbam apie tai, kai yra kažkokių skaičiavimo nesutapimų, galbūt ir keblu apsiskaičiuoti kartais.
– Kokie būtų jūsų patarimai tiems, kurie galbūt pakliuvo į tokią situaciją ar gali susidurti su tuo ateityje? Ką reikia daryti, kaip ginčų komisijoje atstovėti save, nes darbdavys taip pat turi savo įrodymų ir bando įrodyti savo tiesą?
– Svarbiausia, pasirašant sutartį, žiūrėti, kas joje parašyta – kad tas užmokestis, kokį šalys sutarė, būtų parašytas sutartyje. Jeigu jau įvyko kažkokia konfliktinė situacija arba galvoja, kad iki galo neišmokėtas užmokestis, pirmiausia kreiptis į darbdavį, pabandyti išspręsti. O jeigu jau problema neišsisprendė, žinoma, nedvejojant kreiptis į Darbo ginčų komisiją
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA: Inčukalnio gamtinių dujų saugykla sausio 1 d. buvo užpildyta beveik 65 proc.1
2024 m. gruodį fiksuotas mažesnis gamtinių dujų vartojimas ir Klaipėdos SGD terminalo darbas lėmė, kad Inčukalnio gamtinių dujų saugykla sausio 1 d. buvo užpildyta beveik 65 proc. – tai artimas lygis aukščiausiam daugiamečiam užpildy...
-
„Ryanair“ nuo birželio skraidins iš Kauno į Peskarą Italijoje2
Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ nuo birželio skraidins iš Kauno į Peskarą Italijoje. ...
-
LEA: Lietuvoje elektros didmeninė kaina mažesnė nei Latvijoje bei Estijoje
Pirmąją sausio pusę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje, „Nord Pool“ biržoje, siekė 0,086 Eur/kWh be PVM ir buvo 6 proc. mažesnė už vidutinę kainą Latvijoje ir Estijoje, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Seimas: nuo šių metų balandžio startuoliai turės atitikti naują kriterijų
Nuo šių metų balandžio startuoliai turės atitikti naują kriterijų – turėti didelį inovacijomis grįstą verslo plėtros potencialą. Valstybė labiau skatins būtent tokias įmones. ...
-
Maitinimo sektoriui sužibo viltis: Paluckas žada diskutuoti apie PVM lengvatą2
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maisto produktams ir viešojo maitinimo įstaigoms klausimą Seimas nagrinės pavasario sesijoje. Nors Vyriausybės vadovas neatsako, ar tokią atsakomybę palaikytų, ...
-
Užfiksuotas metų rekordas: šis butas – brangiausias per visą Lietuvos istoriją5
2024 metų brangiausiai Vilniuje parduotų butų sąrašas stebina savo solidumu ir įspūdingomis sumomis. ...
-
Skrendantiems į Jungtinę Karalystę – naujovė: palies absoliučiai visus
Jau nuo balandžio vykstantys į Jungtinę Karalystę privalės gauti kelionės leidimą. Visi keliautojai, kad gautų leidimą atvykti į šalį, turės registruotis internetu ir sumokėti 12 eurų. Tai galios net ir skrendantiems jungiamaisiais skryd...
-
Seimas padidino rajono kelių finansavimą: ar to užteks?
Seimas dešimtadaliu padidino finansavimą rajoniniams keliams, lėšas paskirstant pagal gyventojų skaičių ir kelių ilgį juos valdančiose savivaldybėse, taip pat leido pačioms savivaldybėms apsispręsti, kokio lygio kelio remonto nori. ...
-
Seimas spręs, ar plėsti prijaukintų laukinių gyvūnų ar paukščių sąrašą
Seimas svarstys, ar plėsti prijaukintų laukinių gyvūnų ar paukščių sąrašą. Į jį įtraukus daugiau gyvūnų, jų augintojams nebereikėtų rūpintis leidimais juos laikyti nelaisvėje, jiems įrengti reikalavimus atitinkančias vietas. ...
-
Paaiškėjo, kada ir kam atiteks našta už brangesnę elektrą1
Balansavimo pajėgumų sąnaudos, kurias šiuo metu apmoka visi elektros vartotojai, 2026–2028 metais bus perkeltos už balansą atsakingiems elektros gamintojams ir tiekėjams. ...