- Goda Vileikytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje į darbą kasdien ateina apie 10 tūkst. neblaivių darbuotojų – tai sudaro 0,8 proc. visų dirbančiųjų, rodo naujausias tyrimas.
„Jeigu įmonės netikrina blaivumo, tai 0,8 proc. žmonių kasdien į darbą ateina neblaivūs. (...) Tai reiškia, kad Lietuvos masteliu kasdien yra 10 tūkstančių neblaivių darbuotojų“, – pirmadienį spaudos konferencijoje teigė įmonės „Inovatyvių procesų sprendimai“ (dirbkblaivus.lt) vadovas Darius Didžgalvis.
Anot jo, tokie duomenys užfiksuoti tada, kai įmonėse tikrinamas blaivumas pirmą kartą, prieš tai nepranešus darbuotojams.
Sistemoje dirbkblaivus.lt kasdien testuojama apie 120 tūkstančių darbuotojų. Anot D. Didžgalvio, įmonėse, kuriose blaivumas tikrinamas, 2022 metų sausio – šių metų gegužės duomenimis, neblaivių darbuotojų ateina nuo 0,1 iki 0,27 proc.
Tai reiškia, kad Lietuvos masteliu kasdien yra 10 tūkstančių neblaivių darbuotojų.
Anot jo, tikrinamose įmonėse daugiausia neblaivių žmonių dirba pirmadieniais (0,24 proc.), sekmadieniais (0,24 proc.) ir šeštadieniais (0,23 proc.). Blaiviausi žmonės būna trečiadieniais ir ketvirtadieniais – po 0,13 proc. neblaivių darbuotojų. Penktadieniais neblaivūs dirbti ateina 0,16 proc. žmonių, o antradieniais – 0,14 proc.
D. Didžgalvio nuomone, taip yra dėl to, kad pirmadienį apskritai dirba daugiau žmonių, o savaitgalį darbovietėse yra mažesnė kontrolė, mažiau priežiūros.
„Kontrolės yra daug mažiau ir tikrai mažiau darbuotojų ateina dirbti (...) tai yra žmogiška, kai kaimynas geria, žmogui daug sunkiau pasakyti „ne“, – teigė D. Didžgalvis.
Daugiausia neblaivių darbuotojų – žemės ūkio (0,21 proc.), paslaugų ir komunaliniame (0,2 proc.) sektoriuose. Taip pat daugiau darbuotojų neblaivūs dirbo prekybos (0,15 proc.), gamybos (0,14 proc.) sektoriuose.
Anot D. Didžgalvio, statybų sektoriuje per pastaruosius metus neblaivių darbuotojų dalis sumažėjo beveik dukart – dabar tokių darbuotojų ten yra 0,13 proc. (0,29 proc. prieš metus). Blaiviausias yra transporto ir logistikos sektorius – čia fiksuojama 0,11 proc. neblaivių atvejų.
„Šiuo metu galima sakyti, kad jis (statybų sektorius – BNS) yra vienas geriausių sektorių, padaręs didžiausią pažangą“, – sakė D. Didžgalvis.
Anot dirbkblaivus.lt vadovo, tokią pažangą pavyko pasiekti įvedant darbuotojų blaivumo patikrinimus, juos šviečiant, informuojant.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė Gražina Belian teigė, kad anot 2021 metais atlikto departamento tyrimo, kuriame dalyvavo 551 respondentai, daugiausia į darbą neblaivūs ateina jauni suaugusieji.
„Alkoholio vartojimas darbovietėje yra labiausiai būdingas tai darbingiausiai amžiaus grupei nuo 25 iki 29 metų“, – sakė ji.
G. Belian teigimu, tokie darbuotojų veiksmai paliečia ne tik juos pačius – daro įtaką visiems aplinkiniams.
„Tas vartojimas paliečia ne tik darbdavį, ne tik šeimos narius, bet ir kolegas darbe. Apie 15 proc. asmenų nurodo, kad dirbo prasčiau, buvo sunkiau atlikti užduotis dėl alkoholio ar jų sukeltų pagirių bent kartą gyvenime, 14 proc., kad vėlavo į darbą, 9 proc., kad neatvyko į darbą, ir kas svarbu, netgi 19 proc. nurodė, kad yra tekę dirbti daugiau ar sunkiau, nes jų bendradarbis neatvyko į darbą ar dirbo prasčiau dėl alkoholio vartojimo“, – teigė G. Belian.
Anot jos, dauguma dirbančiųjų nurodo bent kartą per paskutinius 12 mėnesių yra vartoję alkoholį (90 proc.), o bent kartą per paskutines 30 dienų – 2 iš 3. Jos teigimu, alkoholis yra labiau paplitęs tarp dirbančių žmonių.
Ji taip pat teigė, kad 3 iš 4 kasdien alkoholį vartojančių darbuotojų buvo vartoję alkoholį darbe.
„Ta galimybė sumažinti (alkoholio vartojimą – BNS) glūdi ne gydymo įstaigose, bet iš tiesų už gydymo įstaigų ribų, tai yra pačios darbovietės, šeima“, – teigė G. Belian.
Anot jos, 62 proc. asmenų nurodė, kad iš visų psichoaktyvių medžiagų didžiausią dėmesį reikėtų skirti alkoholio prevencijai, tačiau dauguma asmenų taip pat nurodė, kad darbovietės nėra linkusios šiais klausimais darbuotojų konsultuoti, vykdyti profilaktinę alkoholio naudojimo prevenciją.
„Įmonės naudoja kietąsias priemones – nušalina nuo darbo, gauna papeikimą, kažkokia kita neigiama forma išreiškiamas tas darbdavio nepasitenkinimas, kad darbuotojas yra neblaivus, (...) o toms minkštosiomis priemonėmis, darbuotojų konsultavimo, pagalbos suteikimo (...) šitų priemonių taikoma žymiai mažiau“, – sakė G. Belian.
2021 metų tyrimų duomenimis, 45 proc. darboviečių atstovų teigė, kad, sprendžiant psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemą, jų darbovietėse buvo taikomas darbuotojų informavimas, švietimas bei mokymai psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos temomis – ketvirtadaliu mažiau, nei 2014 metais, kai tokių buvo 60 proc.
„Statybų sektoriaus patirtis rodo, kuriuo keliu turėtų eiti ir kitų sektorių įmonės. Iš savo duomenų matome, kad įmonėje įvedus kasdieninę blaivumo patikrą jau po 2 mėnesių neblaivių darbuotojų skaičius sumažėja 2 kartus, o po trejų metų reguliariai taikomos procedūros – net 4–5 kartus“, – situaciją apibendrino D. Didžgalvis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...
-
Baltijos šalių ministrai: atsijungimui nuo Rusijos pasiruošta
Likus dviem savaitėms iki Baltijos šalių atsijungimo nuo rusiškos elektros energetikos sistemos bei susijungimo su Vakarų Europa, trijų valstybių ministrai tikina, jog istoriniam įvykiui visiškai pasiruošta, o vartotojai...
-
LSDP valdyba aptars gynybos finansavimą, Žemaitaičio retoriką
Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) valdyba penktadienį aptars rengiamą Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo planą, gynybos finansavimą, koalicijos partnerės „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitai...