- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos teisėsaugos darbas kovojant su verslo kyšininkavimu užsienyje įvertintas kaip vienas prastesnių, rodo nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ (TILS) tyrimas.
Už pradėtus tyrimus Lietuvai skirti trys balai – ji priskirta prie šalių, kurios ribotai vykdo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Kovos su užsienio pareigūnų papirkimu sudarant tarptautinius verslo sandorius konvenciją. 2018 metais Lietuva buvo įvertinta dviem balais.
„Norėčiau, kad mūsų verslo ir teisėsaugos atstovai dar geriau laikytųsi tarptautinių įsipareigojimų ir skirtų daugiau dėmesio verslo skaidrumui skatinti. Kaimynų latvių ir estų pavyzdžiai rodo, kad tai yra tikrai įmanoma,“ – pranešime sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.
Pasak pranešimo, 2016-2019 metais pradėti trys ikiteisminiai tyrimai dėl galimo Lietuvos įmonių kyšininkavimo užsienyje: dėl orlaivių ir inžinerijos bendrovės kyšininkavimo JAV, dėl galimų šaldytos produkcijos įmonės nusikaltimų Rusijoje bei dėl farmacijos įmonės kyšininkavimo Latvijoje.
TILS teigimu, ikiteisminis tyrimas dėl JAV pareigūno papirkimo nutrauktas dėl įrodymų trūkumo, o tyrimas dėl Rusijos pareigūnų papirkinėjimo sustabdytas, Seimui nepanaikinus įtariamojo jo nario neliečiamybės.
Anot TILS ataskaitos, vienintelis šiuo metu vykstantis tyrimas yra dėl galimos bendrovės „Solis Tribus“ atstovų korupcijos Latvijoje ir Lietuvoje, siekiant monopolizuoti kraujo plazmos surinkimą. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) patikslino BNS, kad 2018 metais pradėtas ikiteisminis tyrimas baigtas rugsėjo pradžioje, įtarimai jame pareikšti „Solis Tribus“ akcininkui Antanui Petrošiui bei buvusiai Nacionalinio kraujo centro vadovei Joanai Bikulčienei. Ji kaltinimus neigė.
STT prieš kelerius metus tyrė aplinkybes dėl galimo JAV kariuomenės atstovo papirkimo, siekiant užtikrinti verslininko Jurijaus Borisovo bendrovei „Aviabaltika“ palankios sutarties pasirašymą. Byloje figūravo jo sūnus.
Be to, Lietuvos teisėsauga tyrė Kauno šaldytų maisto pusfabrikačių gamybos įmonę „Judex“, kuri per Seimo narį Petrą Gražulį siekė paveikti Veterinarijos tarnybą, kad ši neskirtų nuobaudų už pažeidimus, kai Rusijos pareigūnai 2015 metais įmonės produkcijoje rado listerijos bakterijų. Šiemet birželį Seimas nesutiko prokurorų prašymu panaikinti P. Gražulio imuniteto.
Geriausiai už teisėsaugos tyrimus ir jų baigtis įvertintos JAV (1236 balai), Jungtinė Karalystė (147), Šveicarija (125), ir Izraelis (38). Bendra šių šalių prekyba sudaro 16,5 proc. pasaulio eksporto. Valstybių, aktyviai įgyvendinančių konvenciją, sumažėjo trečdaliu – tokių 2018 metais buvo septynios (27 proc. pasaulio eksporto).
Estija (7 balai) ir Latvija (6), surinkusios daugiau balų nei Lietuva, patenka į tą pačią, ribotai įsipareigojimus vykdančių valstybių grupę. 19 valstybių, tarp kurių yra Rusija (1), Lenkija (3), Čekija (3) ir Vengrija (0) mažai arba visai nevykdo savo įsipareigojimų tirti verslo korupciją užsienyje.
TILS rekomenduoja užtikrinti geresnį tarptautinį bendradarbiavimą tiriant tokias bylas, skelbti apie tokius tyrimus ir bylas, atverti galutinių naudos gavėjų registrą, geriau įgyvendinti pranešėjų apsaugos įstatymą, stiprinti pinigų plovimo prevenciją, geriau informuoti viešojo bei privataus sektoriaus atstovus apie galimas rizikas.
STT direktoriaus pavaduotojo Egidijaus Radzevičiaus teigimu, diskusijos dėl EBPO konvencijos įgyvendinimo galėtų suaktyvinti institucijų dėmesį užsienio pareigūnų papirkimo atvejų prevencijai ir išaiškinimui.
„STT taip pat teigiamai vertina TILS siūlymą atverti galutinių naudos gavėjų registrą atviru formatu, kas taip pat galėtų reikšmingai prisidėti prie geresnių šalies pasiekimų, vykdant tarptautinius įsipareigojimus“, – BNS teigė E. Radzevičius.
Pasak jo, vienas STT prioritetų iki 2022-ųjų – stiprinti bendradarbiavimą dalyvaujant tarptautinių organizacijų veikloje, tiriant kyšininkavimo atvejus bei keičiantis gerąja antikorupcine patirtimi su kitų šalių institucijomis.
Tirti verslo kyšininkavimą tarptautinėje prekyboje Lietuva įsipareigojo 2017 metais, kai pasirašė EBPO konvenciją. Ją yra pasirašiusios visos 37 prie EBPO prisijungusios šalys ir septynios, nepriklausančios EBPO.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...