- Goda Vileikytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į akcijas, investicijų ar pensijų fondus, gyvybės draudimą, nekilnojamąjį turtą (NT) bei kitas priemones investuoja maždaug kas antras (53 proc.) Lietuvos gyventojas. Dažniausiai investuojama nuo 21 iki 100 eurų per mėnesį, rodo SEB banko užsakymu atliktas tyrimas.
Jo duomenimis, šiuo metu daugiausiai investuojančių gyventojų pasitiki gyvybės draudimu (21 proc.), trečios pakopos pensijų fondais (14 proc.) ar perka NT (16 proc.).
„Investuotojų įpročiai keičiasi, didėja pasirinkimo įvairovė: jei prieš dvejus metus akcijų turėjo 8 proc., dabar – jau 11 proc. Lietuvos gyventojų. Daugėja ir kitas investavimo priemones, tokias kaip investiciniai fondų vienetai ar biržoje prekiaujami fondai, besirenkančių klientų. Gyventojai ryžtasi išbandyti ir investicijų pasaulio naujoves“, – spaudos konferencijoje antradienį teigė SEB banko valdybos narė, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė.
Pasak tyrimo, daugiausia yra investuojančių į gyvybės draudimą – 32 proc., į materialųjį turtą – apie 22 proc., į vertybinius popierius – 17 proc., o mažiausia – į naujas priemones: kriptovaliutą, NT sutelktinio investavimo platformas – 14 proc.
Gyventojai ryžtasi išbandyti ir investicijų pasaulio naujoves.
Vyrai labiau linkę rinktis didelės rizikos priemones, todėl jie dominuoja tarp investuojančių į vertybinius popierius ir naujoves (66–67 proc.). Kitur lyčių santykis yra panašus, rodo tyrimas.
„Vis dar vyrai investuoja aktyviau ir moterys yra atsargesnės investuotojos. (...) Net du trečdaliai vyrų renkasi tas progresyviąsias investicijas arba tas rimtąsias“, – komentavo SEB asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė.
E. Dovbyšienės teigimu, daugiausia investuotojų yra didesnes (34 proc.) ir vidutines (30 proc.) pajamas gaunantys aukšto išsilavinimo asmenys.
„Apie trečdalį investuojančių sudaro vidutines pajamas gaunantys ir šiek tiek daugiau, ką galime pastebėti, kad net mažas pajamas turintys investuoja. (...) Kuo didesnį išsilavinimą turintis žmogus, tuo didesnė tikimybė, kad jis investuos, ir ką matome, kad su aukštuoju išsilavinimu tikrai didesnė dalis žmonių investuoja“, – pasakojo E. Dovbyšienė.
Pasak jos, 14 proc. gyventojų nurodė ketinantys pradėti investuoti per artimiausius metus, dar kas trečias – 30 proc. teigia, kad būtų įdomu pabandyti, o dauguma planuojančių investuoti galvoja apie investicijas į NT.
„Planuojantys ar norintys išbandyti investicijas Lietuvos gyventojai labiausiai dairosi į nekilnojamąjį turtą (33 proc.), akcijas (28 proc.) ir auksą (16 proc.). (...) Vis dėlto padidėjusi geopolitinė įtampa pasaulyje dėl karo Ukrainoje ir dėl Kinijos agresyvios retorikos Taivano atžvilgiu bei padidėjusi ekonomikos nuosmukio rizika padeda palaikyti susidomėjimą auksu, kuris laikomas investicija, teikiančia psichologinio stabilumo“, – pastebi E. Dovbyšienė.
Jos teigimu, didžioji dalis investuoti neplanuojančių žmonių kaip priežastį nurodo nepakankamas santaupas (45 proc.), beveik trečdalis (32 proc.) bijo nuostolių, mano, kad jiems trūksta žinių (25 proc.), kad investavimo sprendimai per sudėtingi (22 proc.), jiems trūksta laiko (19 proc.) arba yra tekę turėti blogą patirtį investuojant (9 proc.).
„Kas antras žmogus galvoja, kad turi nepakankamai santaupų, bet galima sakyti, kad čia yra labai subjektyvu, nes dabar yra galimybių investuoti ir nuo euro“, – teigė E. Dovbyšienė.
SEB banko užsakymu tyrimą kovo mėnesį atliko bendrovė „Norstat LT“. Apklausoje dalyvavo 1,1 tūkst. Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 74 metų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šileika: e. tollingo sistema turės įtakos krovos Klaipėdos uoste apimtims
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vadovas Vaidotas Šileika sako, kad elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistema, vadinamasis e. tollingas pabrangins krovinių pervežimus automobiliais, todėl turės įtakos Klaipėdos jūrų uost...
-
Naujųjų naktį viešbučiai bus užpildyti, tačiau metų pradžia bus sunkesnė5
Naujųjų metų naktį Lietuvos viešbučiai bus beveik visiškai užimti, tačiau pirmoji sausio savaitė jiems bus sunki, sako šio verslo atstovai. ...
-
LEA – apie prieššventinės savaitės vidutinę elektros kainą biržoje2
Prieššventinės savaitės vidutinė elektros kaina biržoje sudarė 0,056 Eur/kWh ir buvo viena mažiausių 2024-aisiais, o per savaitę šalyje pagaminta net 88 proc. visos suvartotos elektros energijos. Kaip praneša Lietuvos energe...
-
Interneto parduotuvių atstovai: „Juodojo penktadienio“ savaitė ateityje aplenks kalėdinę
Prekybininkai pastebi, kad „Juodojo penktadienio“ išpardavimų savaitė ne vienerius metus iš eilės tampa bene didžiausiu apsipirkimo įvykiu Baltijos šalyse ir reikšmingai konkuruoja su kalėdinio laikotarpio pardavim...
-
LEA: degalai šiuo metu pigesni nei pernai
Šiemet švenčių dienomis degalai Lietuvos degalinėse 3–4 proc., arba 4–5 centais už litrą pigesni nei pernai tuo pačiu metu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Ekonomistai įvertino, kas 2025 m. brangs labiausiai1
Statistikams gruodį fiksuojant 1,8 proc. išankstinę metinę bei 0,1 proc. mėnesio infliaciją, BNS kalbinti ekonomistai prognozuoja, jog vartotojų kainų indeksas kitais metais toliau augs. ...
-
Panevėžio savivaldybė: pabėgėliai iš Ukrainos ir kitąmet galės naudotis lengvatomis1
Penktadienį posėdžiavusi Panevėžio miesto savivaldybės taryba nusprendė pratęsti nuo 2022 m. pavasario Ukrainos karo pabėgėliams taikomas viešojo transporto lengvatas. ...
-
Čmilytė-Nielsen: Žemaitaitis kelia įtampą koalicijoje visai kitu tikslu46
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad socialdemokratų vedamos Vyriausybės programos vykdymas reikalaus ambicingų ir skausmingų planų, kaip surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą. Politikė jau dabar įžv...
-
Uostamiesčio skolų kreivė: kaip klaipėdiečiai tvarko savo finansus?
Baigiantis kalendoriniams metams, paprastai siekiama nepalikti skolų naujiesiems. Tačiau tarp klaipėdiečių yra tokių, kurie šių nuostatų nepaiso. Vis dėlto antstoliai, vertinantys uostamiesčio skolininkų situaciją, konstatuoja, kad Klaipėdo...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, o restoranų apyvarta smuko1
Mažmeninė prekyba per 11 šių metų mėnesių, palyginti su tuo pat laiku 2023 metais, augo 4,3 proc. ir siekė 17,6 mlrd. eurų. ...