Nauja realybė Vilniaus gatvėse – reiduose, kartu su policija, dalyvauja pasieniečiai. Atsitiktinėse vietose vieną po kito stabdo neteisėtus migrantus.

„Nuo naujų metų pradėjome tuos reidus daryti, kadangi, darydami savo policines priemones, pastebėjome tokį dalyką, kad dėl trečiųjų šalių piliečių, ypač dėl tų, kurie dirba pavežėjais Lietuvoje, kyla problemų net tik dėl galiojančių ar turimų vairuotojo pažymėjimų, bet ir dėl paties buvimo Lietuvoje legalumo“, – komentavo Vilniaus apskrities policijos atstovas Donatas Mankauskas.

Dažniausiai tai asmenys iš Vidurio Azijos. „Uzbekistanas, Kirgizija, Tadžikistanas – postsovietinės valstybės“, – vardijo migrantų tautybes Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Migracijos skyriaus viršininkas Audrius Šantaras.

Nustačius, kad nėra leidimo būti Lietuvoje, iškart pradedama išsiuntimo procedūra. „Gal kartais asmeniui buvo nežinoma, kad leidimas yra panaikintas, tada išsiaiškinamos visos aplinkybės. Vėliau parašomas sprendimas dėl grąžinimo, kurį jis turi įvykdyti per 7–30 dienų“, – apie procesą pasakojo VSAT atstovas Audrius.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Labiausiai pareigūnus stebina, kai pavežėjais dirbantys migrantai neturi net vairuotojo pažymėjimo. „Kai kurie neturi pažymėjimo ir net neturėjo, kitiems tas pažymėjimas jau yra atimtas Lietuvoje, tačiau jis toliau važinėja. Problemų turime su tais asmenimis“, – tikino D. Mankauskas.

Migrantai pavežėjai rodo ir suklastotus vairuotojo pažymėjimus. „Pasitikriname, ar tikrai tai yra vairuotojo pažymėjimo klastotė, ir tada atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl naudojimosi suklastotu vairuotojo pažymėjimu“, – kas laukia išsiaiškinus apie neteisėtą dokumentą, pasakojo A. Šantaras.

Seimo narys Saulius Skvernelis kelia klausimą, kaip įmanoma dirbti pavežėju būnant šalyje nelegaliai ar net neturint teisės vairuoti: „Sunkiai suvokiama, kaip verslas gali įdarbinti žmones dirbti pavežėjais neturint teisės vairuoti arba kai tie žmonės yra nelegaliai atvykę į Lietuvą.“

Viena populiariausių pavežėjų platformų „Bolt“ nurodė, kad jie sprendimų nepriima, pavežėjo licenciją išduoda Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA). Ši teigia, kad gali būti, jog prašant licencijos visi dokumentai tvarkingi, bet nustoja galioti vėliau. „Leidimas vykdyti pavežėjo veiklą yra išduodamas neterminuotam laikui, o leidimas laikinai gyventi išduodamas dviem metams, tad tai nutikti gali dėl to, kad leidimo laikinai gyventi galiojimas pasibaigia netrukus ar po kokių metų pusantrų, kai išduotas leidimas vykdyti pavežėjo veiklą“, – aiškino LTSA departamento direktorius Stanislovas Lingys.

Šiuo metu išduota 22 tūkst. pavėžėjimo paslaugų licencijų. Migrantai iš Vidurio Azijos sudaro penktadalį pavežėjų. Pripažįstama, kad patikrinti, ar tikras migranto vairuotojo pažymėjimas, nėra lengva. „Bandome įsitikinti ir tikriname to pažymėjimo tikrumą. Aišku, su Vidurinės Azijos šalimis yra sunkiau, nes nėra registrų“, – teigė S. Lingys.

Siūloma, kad visi pavėžėjai turėtų gauti ES vairuotojo pažymėjimą. „Transporto kodekso naujoje versijoje aiškiai pasakyta, kad, jeigu tu nori vairuoti ir dirbti pavežėju Lietuvoje, tu turėsi turėti ES išduotą vairuotojo pažymėjimą“, – teigė Laurynas Kasčiūnas.

Politikai dabar ieško būdų, kaip griežčiau kontroliuoti migrantų veiklą Lietuvoje, nors migrantų iš Vidurio Azijos ėmė smarkiai daugėti pernai įteisinus, kad leidimą gyventi Lietuvoje galima gauti neatvykus į Lietuvą.

„Ypač pernai metais, kai atsirado galimybė gauti leidimą gyventi neatvykstant į Lietuvą, būtent iš Uzbekistano, Tadžikistano, Kazachstano emigracija pradėjo augti, o labiausiai matome Uzbekistano piliečių skaičiaus augimą“, – statistiką apžvelgė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Taip pat yra siūlymų įvesti migrantų kvotas – kasmet leisti atvažiuoti tik nustatytam skaičiui migrantų.