- Arnas Mazėtis / lnk.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniaus oro uostas kitąmet atidarys ne tik naują išvykimo terminalą, bet ir turės daugiau skrydžių – tiek jau esamomis kryptimis, tiek ir naujomis. Bet verslininkai sako, kad naujos kryptys nepritraukia daugiau investuotojų arba mūsų verslo atstovams nesudaro galimybių svarbiausius Europos taškus pasiekti greitai ir patogiai.
Plačiau apie pagrindinius reikalavimus verslo skrydžiams kalbėjo Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.
– Ar verslo atstovų nuomone, Lietuva vis dar yra skrydžių užkampis?
– Taip, dar yra. Ir ne tik Lietuva, bet ta pati situacija ir su Talinu. Bandėme į Taliną skristi per Kopenhagą. Aišku, juokingai skamba, bet Lietuva irgi dar yra. Paskelbti septyni nauji skrydžiai, irgi daugiau turistiniai. Verslo skrydžių mažai. Ir ne tik, kad verslo, bet ir patogių verslo skrydžių. Labai sveikinam, kad atsirado ir Paryžius, ir Vokietijos miestai. Matome, kad tai buvo reikalinga. Didžiulės investicijos ateina iš Vokietijos, atvažiuoja kariuomenė čia gyventi, bus ir skrydžiai. Manau, kad einama teisinga linkme. Ši ministerija ir oro uostai daug padarė, kad atsirastų daugiau skrydžių, bet dar tikrai nereikia sustoti.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kokių krypčių ir kaip dažnai trūksta?
– Verslininkai mėgsta, kai jie gali ryte nuskristi, susitikti ir grįžti. Visąlaik orientuojamės, kad skrydis 5 val. ryto, nėra verslo skrydis, nes nenueisi į susitikimą užsimiegojęs ir susivėlęs. Verslo skrydžiams pagrindinis svarbus dalykas – kada jis yra, kokiu laiku, kaip dažnai. Jeigu į Paryžių jau šešias dienas skraido, jau neblogai, bet tada dar reikia pažiūrėti, ar patogiu laiku, ar tu gali nuskristi ir grįžti. Tai tokie pagrindiniai reikalavimai verslo skrydžiams.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarpušvenčiu lietuviai plūsta į Palangą: kiek čia kainuoja šventės?2
Palangos verslininkai pastebi, kad į kurortą daugiausia svečių atvyksta tarpušvenčiu, o itin daug – sutikti Naujųjų metų. Šią tendenciją rodo viešbučių ir privačių būstų užimtumas. ...
-
Nausėda: siekiant sukurti diviziją iki 2030-ųjų gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo BVP13
Norint iki 2030 metų Lietuvoje sukurti diviziją gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Nuo vasario 1 d. keičiasi „Vilniaus vandenų“ kai kurių paslaugų kainų tarifai
Nuo 2025 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų butų gyventojams didės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, praneša Vilniaus vandenys. ...
-
Kalėdoms lietuviai linkę rinktis praktiškas dovanas, joms išleis iki 250 eurų
Didesnė dalis šalies gyventojų Kalėdoms renkasi praktiškas dovanas, o artėjant šventėms itin šokteli dovanų čekių bei kortelių pardavimai, BNS sako Lietuvos prekybos centrų atstovai. ...
-
Švenčių organizatoriai: Kalėdų senelių rinka Lietuvoje profesionalėja
Kalėdų Senelio paslauga Lietuvoje tampa vis profesionalesnė – žmonės dažniau renkasi ne pagal kainą, o pagal kokybę, sako tokią paslaugą teikiančių įmonių vadovai. ...
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai6
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus6
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP7
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...