- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Institucijoms prognozuojant iki penktadalio pigesnį būsimą šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) vadovas sako, kad šildymas ne visoje Lietuvoje bus 20 proc. pigesnis.
„Kiekviename mieste situacija yra skirtinga, todėl tokio visuotinio atpigimo – 15–20 proc. kiekviename mieste turbūt negalima tikėtis“, – BNS trečiadienį sakė Valdas Lukoševičius.
Jo teigimu, šildymas artėjantį sezoną neturėtų pabrangti, tačiau jo kainos atskirose savivaldybėse mažės skirtingai – mažiausiose savivaldybėse jos gali mažėti vos keliais procentais iki 12–13 centų už kilovatvalandę (kWh).
„Biokuro (kainų – BNS) sumažėjimas vis tik yra reikšmingas, jis, aišku, padarys savo darbą, tačiau kitos sąnaudos nemažėja taip drastiškai“, – sakė LŠTA vadovas.
V. Lukoševičiaus teigimu, institucijos šildymo kainas prognozuoja atsižvelgdamos į kintamąsias sąnaudas – sumažėjusias biokuro bei gamtinių dujų kainas. Tačiau, pasak jo, šilumos kainą taip pat lemia vadinamosios pastoviosios sąnaudos, skiriamos remontui, darbo užmokesčiui, eksploatacijos bei kapitalo kaštai.
Anot LŠTA vadovo, ši dedamoji labiausiai veikia mažesniųjų savivaldybių gyventojus.
„Jeigu didžiuosiuose miestuose tos pastoviosios sąnaudos (...) pasidalija dideliam kilovatvalandžių skaičiui, kur yra daug vartotojų, didelis jų tankis, ten šilumos kaina, aišku, bus mažiausia ir artima vidutinei – 7–8 centams. (...) Mažų miestelių vartotojams (...), kur biokuras net ir 100 proc. naudojamas šilumos gamyboje, dėl tų pastoviųjų sąnaudų santykinio dydžio, dėl mažo vartojimo šilumos kaina ten vis tiek bus didžiausia“, – sakė V. Lukoševičius.
Mažų miestelių vartotojams (...), kur biokuras net ir 100 proc. naudojamas šilumos gamyboje, dėl tų pastoviųjų sąnaudų santykinio dydžio, dėl mažo vartojimo šilumos kaina ten vis tiek bus didžiausia.
Pasak LŠTA vadovo, šią situaciją galėtų išspręsti mažųjų tiekėjų konsolidacija bei jų jungimasis su didžiųjų miestų įmonėmis.
„Geras pavyzdys – „Panevėžio energija“, kuri valdo ir formuoja šilumos kainą šešioms savivaldybėms, kurios šildymą gauna didmiesčio kaina“, – teigė V. Lukoševičius.
„Konsolidacija arba stambių įmonių pastovieji kaštai, kurie santykinai yra mažesni, galėtų būti tas sprendimas, bet čia reikia (savivaldybių – BNS) politinių sprendimų apjungti įmones“, – pridūrė jis.
„Baltpool“ prognozuoja, jog šildymas kitą sezoną turėtų kainuoti vidutiniškai apie 7,5 cento už kWh (be PVM) – 15–20 proc. mažiau nei praėjusį. Tuo metu, pasak LEA, centralizuotai tiekiama šiluma turėtų kainuoti 6–8 centus.
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje spalį sieks 7,14 cento (be PVM) už kWh – 30,6 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai, rodo VERT duomenys.
Vilniuje šilumos kaina spalį, palyginti su pernai spaliu, sumažėjo 9,9 proc. iki 8,02 cento, Kaune – 41,4 proc. iki 5,57 cento, Klaipėdoje – 41,1 proc. iki 5,93 cento, Šiauliuose – 30,1 proc. iki 6 centų, Panevėžyje – 37,5 proc. iki 6,96 cento.
Brangiausiai Lietuvoje spalį už šildymą mokės bendrovės „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ vartotojai – 12,44 cento, arba 25,9 proc. mažiau nei tą patį mėnesį pernai.
Tuo metu pernai spalį brangiausiai šalyje už šildymą mokėjusiems „Nemenčinės komunalininko“ klientams šį mėnesį ji pigs 3,1 karto ir kainuos 10,32 cento.
Rinkos reguliuotojo duomenimis, vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje praėjusį šildymo sezoną siekė 7,17–10,29 cento (be PVM) už kWh. Tuo metu 2021–2022 metais ji buvo 5,16–8,04 cento (be PVM).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...