Už projektą po svarstymo balsavo 76 Seimo nariai, prieš buvo trys, o 37 susilaikė. Galutinis balsavimas vyks ketvirtadienį.

Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį kitąmet sudarys pensijos – 4,9 mlrd. eurų, arba 13,4 proc. daugiau nei šiemet.

Lietuvos regionų frakcijos atstovas Remigijus Žemaitaitis piktinosi, kad pensijų turint būtinąjį darbo stažą ir jo neturint atotrūkis yra per mažas.

„Turintis 15 metų gauna bazinę pensiją tokio pat dydžio, kaip ir užsidirbęs ir turintis būtinąjį darbo stažą. Tai yra neproporcinga“, – teigė jis.  

Seimas nepritarė dalies opozicijos siūlymui kitais metais mažinant Rezervo fondą papildomai didinti pensijų indeksavimo koeficientą bei apskaitos vieneto vertės dydį. 

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė nurodė, kad naudojant rezervo išlaidas ir tokia apimtimi kiltų rizika, kad pensijų indeksavimas vėlesniais metais sulėtės arba jo išvis nebus.

„Taigi žiūrint į, pavyzdžiui, 2025 metų situaciją, įsijungtų jau kita taisyklė, pagal kurią būtų galima didinti pensijas negu dabar yra naudojamasi“, – sakė komiteto vadovas.  

Tai yra ta galimybių riba, kuri išties nekuria įtampos pačiame biudžete ir leidžia ne visiškai padengti, bet padėti sušvelninti tiek infliacijos įtaką, tiek apskritai viso to karo nulemtų veiksnių įtaką žmonių gyvenimuose.

M. Lingė, be kita ko, pabrėžė, kad kitais metais pensijų indeksavimui skirta apie 0,5 mlrd. eurų ir tai yra ta riba, kuri nesukelia įtampų biudžete. 

„Tai yra ta galimybių riba, kuri išties nekuria įtampos pačiame biudžete ir leidžia ne visiškai padengti, bet padėti sušvelninti tiek infliacijos įtaką, tiek apskritai viso to karo nulemtų veiksnių įtaką žmonių gyvenimuose“,– teigė M. Lingė.  

Pasak jo, „Sodros“ biudžeto projekto autoriai „nevaikšto ant plonos raudonos galimybių ribos“, o leidžia užtikrinti finansiškai saugų biudžeto vykdymą.

„Pajamų augimas planuojamos apie 9 proc., tai yra didesnis negu laukta šiemet. Ir apskritai turbūt turime vieną iš rekordinių, turbūt pirmas yra iš atvejų, kada planuojamas teigiamas biudžeto rezultatas ir visos draudimo rūšys yra su teigiamu balansu. Pajamos viršys išlaidas beveik 236 mln. eurų ir, matyt, tai yra ta pati svarbi pagalvė, kad leistų šiame neapibrėžtume ir šios nežinomybės laikais, kuriais gyvename, didinti tą patį rezervą, ruoštis toms situacijoms, kurios gali ištikti ir gali turėti galimybę jas amortizuoti“, – tvirtino M. Lingė.

Jis pabrėžė, kad Vyriausybės tikslas – pamažu didinti ryšį tarp įmokų ir išmokų, todėl individualioji dalis indeksuojama daugiau – 15 proc., o bendroji dalis – 9 procentais.

Prognozuojama, jog vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, 2023 metais augs beveik 74 eurais, arba 14,7 proc. iki 575 eurų. Jos ir apdraustųjų vidutinių draudžiamųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos „Sodros“ įmokos, santykis 2023 metais bus 35,2 proc., arba 2 procentinio punkto didesnis nei 2022 metais, o santykis su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu atskaičius mokesčius – 48,3 procento.

„Sodros“ biudžeto pajamos kitais metais sieks 6,652 mlrd. eurų – 8,8 proc. daugiau nei laukiama šiemet, išlaidos – 6,416 mlrd. eurų – 13,5 proc. daugiau. Biudžeto perteklius turėtų siekti 235,8 mln. eurų. 

„Sodros“ biudžete numatyta, kad išlaidos nedarbo draudimui augs apie 60 mln. eurų, arba 20 proc., todėl šiuo metu nereikėtų mažinti įmokų į Garantinį fondą.

„Dėl išmokų dydžio į Garantinį fondą diskusija būtų aiškesnė, matyt, kitais metais, kai matysime, kokia bus ekonominė situacija po šiuo metu esamo ir laukiamo didelio neapibrėžtumo. Juolab kad kitais metais planuojama, kad išmokų gavėjų skaičius didės apie 40 proc., iki 9 tūkstančių“, – teigė M. Lingė.

Seimas po svarstymo pritarė 2023 metų PSDF biudžetui, priėmimas – ketvirtadienį

Seimas antradienį pritarė subalansuotam 2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui, kuris pirmą kartą perkops 3 mlrd. eurų.

Už projektą po svarstymo balsavo 67 Seimo nariai, prieš buvo 13, o 42 susilaikė. Galutinis balsavimas vyks ketvirtadienį. 

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas teigė, kad PSDF biudžetas dėl geopolitinės situacijos yra visiškai neblogas.

„2002 metais PSDF biudžetas skaičiuojant eurais sudarė 560 tūkst. eurų,  2013 metais – prieš 10 metų – 1,32 mlrd. eurų. Kitais metais mes jau turime biudžetą virš 3 mlrd. eurų“, – kalbėjo A. Matulas.

„Valstietei“ Astai Kubilienei užkliuvo per didelis fondo rezervas.

„Ateinančių metų PSDF biudžeto rezervas drastiškai auga ir nepagrįstai didelis. 2022 metais susidarė 344 mln. 248 tūkst. eurų. Planuojama, kad 2023 metais jis sieks 511 mln. 690 tūkst. eurų. Tokio dydžio rezervas nėra paremtas aiškiais poreikiais, todėl lieka neaišku, kam tokio dydžio jis reikalingas ir kokioms reikmėms bus naudojamas“, – teigė A. Kubilienė.

Lietuvos regionų frakcijos atstovas R. Žemaitaitis teigė, kad PSDF rezervas sudaro net ketvirtadalį sveikatos draudimo biudžeto, o ne 10-15 proc., kaip yra kitose šalyse.

Jis šį biudžetą pavadino „nabašninko su auksiniu rožančiumi“ biudžetu ir prognozavo, kad sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys 511 mln. eurų rezervą galės „taškyti į dešinę ir į kairę“.

Planuojama, kitąmet fondas didžiąją dalį pajamų – 2,799 mlrd. eurų (9,9 proc. daugiau nei šiemet) – surinks iš sveikatos draudimo įmokų.

„Sodros“ administruojamos sveikatos draudimo įmokos ir su jomis susijusios sumos turėtų siekti 2,016 mlrd. eurų – 13,6 proc. daugiau, valstybės biudžeto įmokos už valstybės draudžiamus asmenis – 783,5 mln. eurų, arba 1,4 proc. daugiau.

Valstybės biudžeto asignavimai PSDF kitąmet sieks 204,1 mln. eurų – tiek pat, kiek buvo numatyta šiemet.

Didžiąją dalį PSDF išlaidų numatoma skirti sveikatos priežiūrai – 2,123 mlrd. eurų (9,3 proc. daugiau nei šiemet). Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms numatoma skirti 579,582 mln. eurų (9,3 proc. daugiau), medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui – 125,723 mln. eurų (10 proc. daugiau).

2023 metais, kaip ir ir šiemet, pervedimai į rezervą neplanuojami.