- Lukas Juozapaitis (BNS)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina Europos Sąjungą (ES) sutarti dėl bendro skolinimosi bei taupymo instrumentų, skirtų pirmiausia stiprinti Bendrijos gynybą.
Anot šalies vadovo, Europa turi vienytis siekiant atremti trečiųjų šalių grėsmę.
„Besikeičianti geopolitinė ir ekonominė aplinka nuolatos formuoja ir keičia mūsų realybę ir jos ignoruoti negalime. Artimoje ateityje turėsime daugiau kalbėti apie žaliavų, naujų technologijų ir inovacijų trūkumą. Turėsime rasti adekvatų atsaką į priešiškus trečiųjų šalių veiksmus“, – pirmadienį Vilniuje Lietuvos banko (LB) metinėje ekonomikos konferencijoje, skirtoje euro įvedimo 10-mečiui, sakė G. Nausėda.
„Turėsime judėti link taupymo ir investicijų sąjungos, taip pat bendro ES skolinimosi, ypač gynybai. Europos gynybos stiprinimas šioje geopolitinėje situacijoje bus esminis siekis“, – kalbėjo šalies vadovas.
Anot jo, Bendrija turi daug investuoti į oro ir priešraketinę gynybą, amunicijos gamybą, kad didintų savo saugumą bei toliau padėtų Ukrainai gintis nuo Rusijos.
R. Šadžius: tvirtomis durimis turi rūpintis visi namo gyventojai
Finansų ministras Rimantas Šadžius pabrėžė, kad Europos Sąjungos (ES) šalių poreikiai gynybai yra netolygūs. Todėl, anot jo, iš Bendrijos biudžeto reikia skirti daugiau lėšų ne tik Ukrainos, bet ir Bendrijos pasienio šalių gynybos finansavimui.
„Jeigu jūs teoriniu užpuolimo atveju norėtumėte per pakankamai trumpą laiką išlaisvinti Lietuvos teritoriją po užpuolimo, teoriškai tam reikėtų pinigų, resursų, kurie yra visiškai neproporcingi, atsižvelgiant į Lietuvos ekonomikos dydį“, – diskusijoje su Europos Centrinio Banko (ECB) vadove Christine Lagarde (Kristin Lagard) bei Europos Komisijos vicepirmininku Valdžiu Dombrovskiu kalbėjo R. Šadžius.
Iš Bendrijos biudžeto reikia skirti daugiau lėšų ne tik Ukrainos, bet ir Bendrijos pasienio šalių gynybos finansavimui.
„Grįžtu prie palyginimo su namu. Šiame name mes turime turėti labai tvirtas duris, kuriomis naudotųsi visi namo gyventojai ir kiekvienas tuo turėtų rūpintis“, – kalbėjo finansų ministras.
Jo teigimu, gynybos finansavimui reikalingi dideli Europos ištekliai, o be Bendrijos biudžeto pagalbos gali nukentėti mažų valstybių narių viešieji finansai.
„Tai reiškia, kad pafrontės valstybės tikriausiai turės gauti gana daug“, – kalbėjo R. Šadžius.
G. Nausėdos teigimu, ES taip pat privalo skubiai didinti savo konkurencingumą, laisvinti prekybą tarp bloko narių.
„Mūsų vidinėms rinkoms reikia daugiau laisvės ir mažiau barjerų“, – kalbėjo prezidentas.
„Siekiant didinti konkurencingumą ir stiprinti ekonomiką, (...) turime sutarti dėl konkrečių užduočių ir aiškų jų įgyvendinimo terminų“, – pabrėžė G. Nausėda.
LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigė, jog stiprinant šalių saugumą ES turėtų ne tik didinti išlaidas gynybai, bet ir investuoti į naujas technologijas, energetinį saugumą, kritinę infrastruktūrą.
Vilniuje pirmadienį vyksta centrinio šalies banko metinės ekonomikos konferencija, skirta 10-osioms euro įvedimo metinėms, kurioje dalyvauja Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard) bei už ekonomiką atsakingas Europos Komisijos (EK) vicepirmininkas Valdis Dombrovskis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva – viena ES lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus
Lietuva pernai spalį buvo viena Europos Sąjungos lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus, rodo Eurostato penktadienį paskelbti duomenys. ...
-
LEA apžvalga: kaip po akcizų padidinimo pasikeitė degalų kainos1
Nuo sausio 1 d. padidinus akcizus, benzinas šalyje pabrango 5,2 proc., o dyzelino kaina padidėjo 10,3 proc. Kaip praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse degalų vidutinės kainos vidutiniš...
-
Savickas dėl sankcijų Rusijai įgyvendinimo: buvusios Vyriausybės sprendimas nėra efektyvus1
Lietuva gali efektyviai kontroliuoti sankcijų Rusijai įgyvendinimą ir užtikrinti, kad dvejopos paskirties prekės nepasiektų agresorės rinkos, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, jam siūlant sušvelninti buvusios Vyriausybės ...
-
Didžiausia Baltijos šalyse infliacija – Estijoje, mažiausia – Lietuvoje3
Vartojimo prekės ir paslaugos per praėjusius metus Baltijos valstybėse labiausiai pabrango Estijoje, joje užfiksuota ir didžiausia vidutinė metų infliacija. Mažiausi abu rodikliai – Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
Premjeras: nuoširdžiai tikiu, kad verslas nesiekia piktnaudžiauti, bet kontrolė bus
Ukrainos ir Jungtinės Karalystės tyrėjams skelbiant, kad Lietuva ir kitos Vakarų šalys pernai ir užpernai į Rusiją eksportavo technologijas, galimai naudojamas jos artilerijoje kare prieš Ukrainą, Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas tik...
-
Planas keisti mokesčius – jau sausio gale
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Finansų ministerijos ruošiami mokesčių pakeitimai koalicijos partneriams turėtų būti pristatyti sausio pabaigoje. Anot jo, po to jie bus diskutuojami su socialiniais partneriais, o visuomenei bus pavie&scaron...
-
Palygino būsto kainas: kurioje iš ES šalių jos augo labiausiai?
2024 m. trečiąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. būsto kainos, matuojant pagal būsto kainų indeksą, euro zonoje krito 2,6 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) išaugo 3,8 proc., praneša Eurostatas. Lietuvoje, palygi...
-
Segalovičienė: 8 mln. eurų jau esame praradę galutinai6
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako, kad Lietuva rizikuoja iki 2026 m. negauti visų jai numatytų lėšų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėje (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF). Vis tik ji tvirtina, ...
-
Tik pradėjusio dirbti ministro sprendimas – jau ant Seimo komisijos stalo5
Žiniasklaidoje pasklidus informacijai, kad aplinkos ministras Povilas Poderskis pradėjęs darbą atšaukė naujai suformuotą buvusios savo darbovietės valdybą, šį klausimą nusprendė nagrinėti Seimo Antikorupcijos komisija, praneša ...
-
Vyriausybei pateiktos projekto pataisos: verslui teks didesnė atsakomybė?
Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė ir teikia Vyriausybei nutarimo projektą, koreguojantį ankstesnės Vyriausybės įvestą dvejopos paskirties prekių eksporto lėktuvais į trečiąsias šalis ribojimą. ...