Tuštėjantys sandėliai

„Duomenys patvirtina pirmus požymius apie ciklišką ir techninį Lietuvos pramonės atsigavimą. Tai labiausiai rodo medienos gaminių statistika, nes sausį medienos gaminių gamyba buvo dešimtadaliu didesnė nei prieš metus. Tai yra pirmas metinis augimas po ypač ilgos pertraukos“, – sako „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Anot jo, sektoriaus atsigavimą lėmė tai, kad medienos ir baldų pramonės atstovai savo sandėliuose turi vis mažiau produkcijos atsargų, todėl didina gamybos apimtį, nors pardavimo lygis vis dar išlieka gana žemas.

„Tai buvo tikėtina, nes Europos Komisijos ir Valstybės duomenų agentūros duomenys rodė, kad šių metų sausį ir gruodį Lietuvos pramonės atsargų lygis jau buvo neigiamas du mėnesius iš eilės, vadinasi, iš apklaustų įmonių didesnė dalis sakė, kad atsargų lygis yra nepakankamas“, – teigia A. Izgorodinas.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad sausio pramonės produkcijos vertės rodikliai, ypač metinis jų augimas, rodo, kad tęsiasi praėjusių metų viduryje prasidėjusi pramonės stabilizacija.

„Žiūrint į metinį [pramonės produkcijos vertės] pokytį, tikrai yra bazės efektas. Priminsiu, kad didysis pramonės nuosmukis buvo 2022 m. pabaigoje – 2023 m. pradžioje, todėl skaičiuodami metinius pokyčius juos lyginame su gana žema baze“, – aiškinaT. Povilauskas.

„Nuo praėjusių metų vidurio pradėjome kalbėti apie pramonės rezultatų stabilizaciją, tai matėme praėjusių metų antrą pusmetį. [...] Galima sakyti, kad yra tolesnis stabilizavimasis pramonėje, tai yra neblogai“, – teigia ekonomistas.

Pirmąjį metų ketvirtį matysime geresnes gamybos tendencijas, bet tik dėl to, kad atsargų lygis yra mažas.

Atsigauna chemikalų gamyba

T. Povilauskas atkreipė dėmesį į sugrįžusį mėnesio ir metinį augimą medienos ir jos gaminių įmonėse.

„Šitas sektorius turbūt buvo labiausiai nekentėjęs 2022 m. pabaigoje – 2023 m. Pažiūrėsime, ar tai bus ilgesnė tendencija. Galbūt tai irgi yra ženklas, kad labiausiai nukentėjusiam sektoriui blogiausia lieka už nugaros“, – svarsto T. Povilauskas.

„Sausio rezultatai yra šiek tiek geresni, nei tikėjausi, ir duoda pozityvesnį startą šiems metams“, – pridūrė analitikas.

Visgi A. Izgorodinas sako, kad normalaus ir tvaraus augimo dar teks palaukti.

„Pirmąjį metų ketvirtį matysime geresnes gamybos tendencijas, bet tik dėl to, kad atsargų lygis yra mažas. Nuo šių metų antrojo ketvirčio būtų galima tikėtis realesnio gamybos augimo, nes atsigauna paklausa“, – teigė ekonomistas.

Pasak jo, pramonei atsigauti padeda ir nukritusios energetikos kainos – dėl to atsigauna chemikalų gamyba.

Rizika – Vokietijoje

Visgi A. Izgorodinas teigia matantis ir nemažai rizikų, kurios gali pakišti koją tolesniam pramonės augimui, viena jų – situacija Vokietijos pramonėje, kuri, anot ekonomisto, vėl pradėjo blogėti.

„Lietuvos eksporto atsigavimas gali būti techninis ir labai trumpalaikis, žiūrint į išankstinius duomenis, kuriuos pademonstravo Vokietijos pramonė praėjusią savaitę. Todėl būčiau nelinkęs skubėti džiaugtis techniniu atsigavimu, nes yra dar nemažai rizikų“, – teigė jis.

Šiemet sausį, išankstiniais duomenimis, visos pramonės produkcijos vertė Lietuvoje siekė 3 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su gruodžiu, augo 7,1 proc., o palyginti su tuo pačiu metu pernai, – 4,3 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Apdirbamoji gamyba, be rafinuotų naftos produktų gamybos, per mėnesį augo 1,7 proc., per metus smuko 0,4 proc.

Vasario infliacija užgesino metinės defliacijos viltis

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad didesnę vasario infliaciją lėmė išaugusios elektros, degalų kainos, pabrangusios restoranų paslaugos. Jo teigimu, tai nestebina, tačiau užgesino šių metų metinės defliacijos viltis.

„Mačiau prieš mėnesį komentuojančių, kad vasarį turėsime mažą infliaciją, bet atsiminkime tai, kad elektros kainos mėnesį vėluoja – į infliacijos rodiklį ir į vasarį įskaičiuotos sausio mėnesio elektros kainos. Jos padidėjo, palyginti su gruodžio mėnesiu, dėl persiuntimo tarifo“, – primena T. Povilauskas.

„Matėme, kad degalai yra pabrangę, jie brango sausį ir vasarį. Dabar brangimas yra galbūt šiek tiek sustojęs, bet per mėnesį degalai pabrango apie 5 proc.“, – priduria ekonomistas.

Jo teigimu, kainų augimą taip pat skatina metų pradžioje panaikinta 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata restoranams ir kitoms maitinimo įmonėms.

„Nieko stebinančio, bet visa tai šiek tiek nugesino viltis, kad išvysime metinę defliaciją“, – teigė T. Povilauskas.

Analitikas sako, kad kovą infliaciją turėtų pakeisti mėnesio defliacija, tačiau metinės defliacijos jis kol kas neprognozuoja. Anot ekonomisto, iki metų vidurio metinė infliacija sieks apie 1 proc.

„Vasario mėnesio rodikliai uždarė duris kovą pamatyti metinę defliaciją. Kad būtų toks rodiklis, kovą turėtų labai atpigti degalai“, – teigė T. Povilauskas.

Išankstinė mėnesio infliacija vasarį siekė 0,7 proc., o metinė – 1,1 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Mėnesio infliacija fiksuota antrą mėnesį iš eilės.