- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidento vyriausiasis patarėjas, Ekonominės ir socialinės grupės vadovas Simonas Krėpšta sako, kad prezidento ir Vyriausybės Nacionalinio plėtros fondo idėja sutampa. Jis taip pat priduria, kad šios institucijos Lietuvoje įkūrimas padėtų sušvelninti ekonomikos nuosmukio padarinius smulkiam ir vidutiniam šalies verslui.
„Vakar Prezidentūroje buvo diskusija, kurioje dalyvavo keletas ministrų, Prancūzijos plėtros banko ar fondo vadovas, prezidentas, ir tikrai atlikome keletą svarbių dalykų per šį posėdį. Visų pirma suvienodinome savo žodyną: pasidarė aišku, kad Vyriausybės programoje įrašytas nacionalinio plėtros fondo projektas visiškai atitinka prezidento anksčiau keltą plėtros banko idėją, kadangi sutampa turinys ir funkcijos, kuriomis ši institucija turėtų užsiimti“, – „Žinių radijui“ antradienį teigė jis.
Anot S. Krėpštos, pagrindinė Nacionalinio plėtros banko funkcija būtų užtikrinti pagalbą smulkiam ir vidutiniam verslui vystytis.
„Pagrindinis šios institucijos tikslas būtų užtikrinti finansavimą ir kreditavimą smulkiam ir vidutiniam, inovatyviam, savo veiklą pradedančiam verslui, kuris yra orientuotas į aukštą pridėtinę vertė, inovacijas ir investicijas į tam tikrus naujus įrengimus, eksperimentinę plėtrą. Būtent tokios naujos, mažos įmonės susiduria su sunkumais gauti finansavimą iš tradicinių bankų“, – sakė jis.
Viena iš priežasčių, dėl kurių ši institucija yra reikalinga, anot prezidento patarėjo, yra Lietuvoje stebimas paskolų verslui portfelio traukimasis.
„Matome, kad kreditavimas šiuo metu traukiasi. Bendras paskolų portfelis verslui šiuo metu mažėja 10 proc. Jis traukiasi vienu sparčiausių greičiu visoje ES (...). Mūsų bankinis sektorius yra pakankamai mažas, pakankamai koncentruotas. Dominuoja vieno regiono bankai, vyrauja pakankamai mažas rizikos apetitas. Tad šiai rinkos nišai užpildyti reikalingas Nacionalinio plėtros banko ar fondo veikla“, – kalbėjo jis.
S. Krėpšta taip pat pabrėžė, kad pagrindinė Nacionalinio plėtros banko funkcija būtų smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimas.
„Šiuo atveju kalbame apie verslo kreditavimą, nekalbame apie mažmeninį banką (...), (tokį, kuris – ELTA) aptarnautų fizinius klientus. Tokio sudėtingumo situacijos fizinių klientų segmente tikrai nematome (...). Didžioji problema yra smulkaus verslo kreditavimas, ir matome, kad net ir tokiose išsivysčiusiose šalyse kaip Prancūzija tai puikiai išsprendžia tokios įstaigos kaip nacionaliniai plėtros fondai ar bankai“, – tikino S. Krėpšta.
„Būtent tokios institucijos, nacionaliniai plėtros fondai, daugelyje šalių užtikrina anticiklinę funkciją, ir kaip tik padidina savo aktyvumą ir kreditavimo apimtis tuo metu, kai ekonomika susiduria su nuosmukiu ir taip sugeba jį sušvelninti“, – pridūrė jis.
Kalbėdamas apie Nacionalinio plėtros banko institucijos aktualumą Lietuvoje, S. Krėpšta priminė pavasario karantino metu stebėtą vėluojančią pagalbą verslui.
„Konkretus pavyzdys – pavasarį matėme kaip lengvatinės paslaugos iš „Invegos“ stringa patekdamos į verslo segmentą, matėme, kad jų išdavimo tempai buvo labai lėti. Tai atsitiko dėl to, kad šiuo metu Lietuvoje turime penkias finansinės plėtros institucijas, kurios yra tam tikros šio nacionalinio plėtros fondo užuomazgos. Tačiau jos yra mažos, neturi pakankamai kompetencijų nei finansinių resursų ir dėl to tas procesas labai strigo“, – sakė jis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seime – siūlymai dėl terminų pratęsimo stambių investicijų projektams, tarp jų – ir „Teltonikai“
Seimui antradienį turėtų būti pateikti siūlymai, leidžiantys išimtinėmis aplinkybėmis stambių investicijų sutartis pratęsti dviem metams – įsipareigojimus dėl investicijų, naujų darbo vietų ir darbo užmokesčio būtų galima įgyv...
-
Seimas spręs, ar leisti pensininkams, vaikams, šeimoms važiuoti pigiau
Seimas antradienį apsispręs, ar daugiau šalies gyventojų leisti viešuoju transportu važiuoti pigiau. ...
-
Lietuvos kariuomenė ir „Litgrid“ suvienijo jėgas: bendradarbiaus dėl svarbaus tikslo
Lietuvos kariuomenė pirmadienį pasirašė sutartį su Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatore „Litgrid“, pagal kurią sutarta didinti strateginės infrastruktūros Baltijos jūroje saugumą. ...
-
Vyriausybė kuria tarybą, kuri prižiūrės kainų augimą
Vyriausybė inicijuoja Maisto tarybos, įgaliotos nuolat stebėti maisto kainų pokyčius bei informuoti Ministrų kabinetą apie būtinus sprendimus siekiant sumažinti maisto kainas, kuomet fiksuojamas nepagrįstas jų augimas, formavimą. Taryba suformuoti ...
-
Viceministras: infrastruktūros pažeidimai Baltijos jūroje – neatsitiktiniai
Švedijos žiniasklaidai pranešus apie bandymus pažeisti Lietuvą ir Švediją jungiantį povandeninį elektros kabelį „NordBalt“, Lietuvos energetikos viceministras sako, kad Baltijos jūroje fiksuojami kritinės infrastrukt...
-
Budrys apie buvusios Vyriausybės sprendimą: tai nebuvo iki galo pagrįsta
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina, kad buvusios Vyriausybės sprendimas apriboti dvejopos paskirties prekių eksportą oro keliu į trečiąsias šalis „iki galo nebuvo pagrįstas duomenimis“. ...
-
Nepraleiskite: dalis tėvų gali gauti net 364 eurus per mėnesį2
Aukles samdantys tėvai nuo Naujųjų metų gali gauti kompensaciją – 364 eurus per mėnesį. Tačiau yra papildomų sąlygų. Kokių, LNK papasakojo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos grupės vadovė Svetlana Kulpina. ...
-
VMI: turintieji komercinio NT sulauks pranešimų
Įmonėms ir gyventojams, turintiems komercinės paskirties nekilnojamojo turto (NT), Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pradėjo siųsti pranešimus apie komercinio NT mokesčio deklaravimą už praėjusius metus. ...
-
Darbdaviai apie papildomą nedarbo dieną: tada reikia naikinti vieną iš keturių5
Verslo atstovai sako neprieštaraujantys, kad Sausio 13-oji būtų paskelbta valstybine švente ir taptų nedarbo diena, tačiau su sąlyga, kad būtų naikinama kita tokia diena, pavyzdžiui, gegužės 1-oji, lapkričio 2-oji, Joninės arba Žolin...
-
Dujų kainos Europoje pirmadienį šoktelėjo daugiau nei keturiais procentais4
Gamtinių dujų megavatvalandės (MWh) kaina Europos didmeninėje rinkoje pirmadienį šoktelėjo daugiau nei 4 proc., didėjant paklausai ir stiprėjant susirūpinimui dėl pasiūlos pakankamumo. ...