„Sodros“ biudžetas bus subalansuotas, o pensijos kils tiek, kiek ir buvo numatyta, indeksavimui pinigų bus, ligos išmokos tiems, kurie turės imti nedarbingumą dėl to, kad vaikais reikės rūpintis, kurie mokysis nuotoliniu būdų, tai visi tie dalykai buvo aptarti“, – pirmadienį po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte ir „Sodros“ direktore Julita Varanauskiene BNS sakė M. Navickienė.

Seimas jau yra nutaręs, kad 2021 metais pensijos turėtų didėti vidutiniškai 9,1 proc., arba 34 eurais iki 411 eurų. Indeksuojant automatiškai pensijos didės vidutiniškai 7,17 proc., arba 27 eurais, o dar 1,91 proc. – papildomai, pasiūlius prezidentui Gitanui Nausėdai.

Pasak M. Navickienės, kol kas manoma, kad „Sodros“ rezervo 2021 metais naudoti nereikės, o papildomą finansavimą išmokoms tėvų, prižiūrinčių vaikus, nedarbingumui numatoma skirti iš valstybės biudžeto, paaiškėjus, kokios tiksliai sumos reikės: „Daugiau jokių trikdžių „Sodros“ biudžetui nėra.“

„Sodros“ vadovė J. Varanauskienė sakė, kad socialinės išlaidos priklauso nuo demografinės ir  ekonominės situacijos, todėl vertinant, kad nedarbo tendencijos kitąmet bus panašios, kaip ir šiemet, o demografinė situacija nesikeis, bendra biudžeto sudėtis ir proporcijos turėtų keistis nežymiai.

Pasak jos, per pirmąją koronaviruso bangą su tuo susijusioms ligos išmokoms buvo išleista beveik 120 mln. eurų, tiek pat prireiks ir kitąmet.

„Galime prognozuoti tą patį skaičių ir kitiems metams, su ta pačia sąlyga – ieškoti galimybių kompensuoti jas iš valstybės biudžeto, kad tai nebūtų socialinio draudimo draudėjų ir apdraustųjų įmokomis kompensuojamos išlaidos“, – žurnalistams pirmadienį sakė J. Varanauskienė.  

Komentuodama Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko informaciją, kad socialinėms priemonėms, švelninant koronaviruso krizės poveikį darbuotojams ir darbdaviams, bus skirta maždaug apie 600 mln. eurų, M. Navickienė teigė, jog prastovų kompensavimo tvarka dar tikslinama ir apie konkrečias priemones bus pranešta trečiadienį. 

„Prastovų mechanizmą mes šuo metu tobuliname, rytoj jis bus aptartas su kitais ministrais, finansų ministre ir premjere, ir trečiadienį jau bus galima komentuoti, kaip konkrečiai atrodys ta priemonė. Kol kas negaliu pasakyti, kol nėra iki galo susitarta, kaip mes keičiam“, – aiškino ministrė.

Praėjusios kadencijos Vyriausybė buvo numačiusi, kad darbdaviams, paskelbusiems prastovą ir jos metu išlaikantiems darbo vietas, valstybė, kaip ir pavasarį, mokėtų 70 proc. darbuotojų atlyginimo subsidijas, bet ne daugiau kaip 1,5 minimalios algos (910,5 euro iki mokesčių arba 656 eurus „į rankas“) – tokia išmoka būtų mokama, jeigu darbdavys ir pats mokėtų 30 proc. algos, kitu atveju šis santykis būtų 90 proc. ir 10 proc., o maksimali subsidija siektų tik vieną MMA (607 eurai iki mokesčių arba 437 eurai „į rankas“).

Pavasarį pusę darbo vietų darbdaviai turėjo išlaikyti bent tris mėnesius nuo subsidijos mokėjimo pabaigos. Subsidijų negautų darbdaviai, atleidę darbuotojus savo iniciatyva be jų kaltės arba išleidę neapmokamų atostogų darbuotojo prašymu.