- Lukas Miknevičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Savaitgalį staigiai pradėjęs kilti upių vanduo daliai gyventojų pridarė nemenkų nuostolių ir tose šalies vietose, kuriose potvyniai paprastai nefiksuojami. Tiesa, draudikai sako, kad situacija tikrai netragiška.
Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės jau skaičiuoja pavasarinio potvynio padarytus nuostolius, tačiau padėtis dar ne tokia kaip 2010-ųjų pavasarį, kai potvynis buvo itin didelis. Tiesa, šiemet upės dar tik pradėjo kilti, tad prognozuojama, kad žala bus didesnė.
„Mūsų duomenimis, kol kas potvynis didelės žalos nepadarė – bendrovė registravo dar iki 10 pranešimų apie potvynio sugadintą turtą. Kol kas potvynio mastas šalyje nedidelis, tikėtina, kad jam augant atitinkamai augs ir žalų skaičius“, – sakė Europos bendrovės „Ergo Insurance“ Lietuvos filialo Turto žalų administravimo skyriaus vadovas Darius Smetona.
Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ Žalų departamento direktoriaus pavaduotojas Modestas Žilionis teigė, kad kol kas potvynio nuostolių masto negalima net lyginti su 2010 m. pavasariu.
„Dėl potvynio padarytų nuostolių į mus kreipėsi viena verslo įmonė ir penki privatūs klientai. Nuostoliams atlyginti rezervavome apie 50 tūkst. litų“, – sakė M. Žilionis.
Jis pasakojo, kad vanduo apsėmė Kauno rajone esančios įmonės patalpas ir apgadino pašarų plėvelių ritinius. Pačios patalpos nenukentėjo.
„Gyventojai pranešė apie apsemtus rūsius, sugadintus šildymo įrenginius, sudrėkusias atsargas. Registravome pranešimus iš Širvintų, Kėdainių, Pakruojo, Kauno rajonų“, – vardijo pašnekovas.
Vakar rytą į „Lietuvos draudimo“ Žalų skambučių centrą jau buvo kreipęsi pusšimtis bendrovės klientų, kurie pranešė apie ištvinusių upių, tvenkinių vandens padarytus nuostolius turtui. Daugiausia pranešimų gauta iš Kėdainių, Pasvalio, Pakruojo, Radviliškio rajonų, dėl apsemtų rūsių kreiptasi ir iš kitų Lietuvos vietovių. Potvynio nuostoliams atlyginti didžiausia šalies draudikė rezervavo 100 tūkst. litų.
„Bendrovės žalų ekspertai jau pradėjo potvynio apgadinto turto apžiūras, po jų bus tikslinamas ir patirtos žalos dydis bei priežastys. Pagrindinės žalos, apie kurias informuoja draudėjai, – užlieti pastatų rūsiai, garažai, ūkinės patalpos, esančios grunto lygyje ir žemiau jo. Kartu sugadinti patalpose buvę namų apyvokos daiktai, katilinių įranga, įvairi buitinė technika. Absoliuti dauguma pranešimų yra dėl nukentėjusio privačių asmenų turto“, – sakė „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.
Lietuvoje, remiantis Meteorologijos tarnybos duomenimis, yra tam tikros potvynio zonos, kuriose nuo potvynio rizikos nedraudžiama, nes potvynis tose vietose būna kasmet ir nėra staigus bei netikėtas reiškinys. Tokios zonos yra Šilutės ir Pagėgių savivaldybėse. Visoje kitoje Lietuvos dalyje nuo potvynio yra apdraustas visų klientų, sudariusių būsto draudimo sutartis, turtas.
Potvyniu nelaikoma, jei pastatai apsemti dėl polaidžio vandens (tirpstant sniegui), bet ne dėl vandens, išsiliejusio iš šalia ar netoli esančio vandens telkinio (upės, ežero, tvenkinio ir pan.). Tokiais atvejais žalos apsidraudusiems klientams atlyginamos pagal jų sutartyse numatytą vandens riziką.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: kandidatui į TS-LKD lyderius – visai nauja pareigybė NMA
Iki praėjusių metų rugpjūčio tuometinio žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko patarėju dirbęs, į Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkus kandidatuojantis konservatorius Daivaras Rybakovas trečiadienį prad...
-
Premjeras: didesnis gynybos finansavimas, avansiniai mokėjimai leidžia „nusipirkti laiko“
Premjeras Gintautas Paluckas sako, jog didesnis finansavimas gynybai ir dėl to anksčiau atliekami avansiniai mokėjimai už karinę techniką leidžia „nusipirkti laiko“. ...
-
Vyriausybė kurs specialią komisiją: verslo atstovai turi pageidavimų
Premjerui Gintautui Paluckui žadant formuoti biurokratinės naštos mažinimo komisiją, verslo atstovai tikisi, jog joje bus po lygiai verslo struktūrų ir valdžios atstovų, o jai galėtų vadovauti verslo deleguotas žmogus. ...
-
Didėja ir pensijos, ir įmokos: ką svarbu žinoti?8
Kaip ir kasmet, Naujieji atneša nemažai pokyčių. Šįkart apie pasikeitusias „Sodros“ išmokas ir įmokas. Senjorai sulauks didesnių pensijų, ūgtels vienišo asmens išmokos, pasikeitė mažiausios ir didžiausi...
-
Premjeras – apie lietuviškų prekių panaudojimą Rusijos karo pramonėje1
Vyriausybei ketinant sušvelninti draudimą lėktuvais eksportuoti dvejopos paskirties prekes į trečiąsias šalis siekiant, kad jos nepatiktų į Rusiją, premjeras Gintautas Paluckas sako neturintis jokios informacijos apie tokių lietuvi&scaro...
-
LEA statistika: kaip Lietuvoje keičiasi elektromobilių rinka1
Pernai lengvųjų keleivinių elektrinių automobilių skaičius šalyje išaugo beveik 50 proc., o vien grynųjų elektromobilių skaičius – beveik 40 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Valiūnas turi pasiūlymų dėl pelno ir GPM mokesčių, verslo liudijimų2
Gintauto Palucko Vyriausybei svarstant keisti kai kuriuos mokesčius verslas ragina nedidinti pelno bei gyventojų pajamų mokesčių (GPM), tačiau siūlo peržiūrėti verslo liudijimų tvarką ir jų apmokestinimą. ...
-
Valstybės kontrolė: Lietuva gali prarasti milijonus eurų1
Vėluodama įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą (RRF) Lietuva rizikuoja gauti ne visas jai skirtas lėšas – 3,8 mlrd. eurų, taip pat neįvykdyti visų įsipareigojimų, ketvirtadienį skelbia Valst...
-
Mačiulis: sausį bus nemažas kainų šuolis2
Lietuvoje gruodį mėnesio infliacijai siekus 0,2 proc., o metinei – 2,1 proc., ekonomistai teigia, kad infliacija jau pradeda spartėti bei šiemet bus didesnė nei „sveiku“ laikomas 2 proc. lygis. ...
-
Užimtumo tarnyba: bedarbių gretos pilnėja2
Paskutinį 2024 metų mėnesį mažėjus darbuotojų paieškai bei įsidarbinimo skaičiui, Lietuvoje didėjo registruotas nedarbas, ketvirtadienį pranešė Užimtumo tarnyba. ...