- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2015 metų balandžio 1 d. buvo atšauktos pieno kvotos Europoje. Kaip reguliavimo priemonė, jos buvo pradėtos naudoti 1984 metais Šiomis kvotomis buvo sureaguota į pernelyg dideles gamybos apimtis, lėmusias vadinamojo „sviesto kalno“ ir „pieno ežero“ atsiradimą.
Pirmą kartą per 30 metų pati rinka nustatys pieno gamybos kiekius. Ar Europos pieno ūkių savininkai yra tam pasirengę? Ar, panaikinus pieno kvotas, gamintojai pajėgs aprūpinti pienu sparčiai augančias Azijos rinkas? Ar jie sugebės plėstis, siekdami patenkinti didelę ekologiškų produktų paklausą?
Lietuvos pieno perdirbėjai atlaikė embargą
Pasak verslo rizikos valdymo bendrovės „Coface“ ekspertų, Rusijos embargas paveikė visą Lietuvos pieno sektorių. Sunkumų patyrė tiek pieno perdirbėjai: jie buvo priversti ieškoti naujų rinkų (dėl to atsirado papildomų sąnaudų, sumažėjo pajamos ir t. t.), tiek ir žemės ūkio bendrovės bei ūkininkai, nes sumažėjo pieno supirkimo kainos. Tačiau Lietuvos pieno perdirbėjai išliko tokie pat mokūs. Tai – stambios įmonės. Jų itin geri mokumo rodikliai įgalino lengviau susidoroti su laikinais sunkumais.
„Trumpuoju laikotarpiu šių įmonių likvidumo rodikliai tikrai prastėjo, tačiau daugelis jų jau rado kitų rinkų ir planuoja naujus pardavimus. Tai turėtų bent iš dalies sugrąžinti į ankstesnę situaciją. Manome, kad ilgainiui mūsų gamintojai išsibarstys po pasaulinę rinką, radę joje naujų pardavimo vietų bei pirkėjų. Taip pat neatmetama galimybė, jog vėl atsivers Rusijos rinka. Į ją, bijodami, kad nepasikartotų tas pats scenarijus, galbūt dėl to eksportuodami mažesnėmis apimtimis, sugrįš ir Lietuvos gamintojai“, – teigia „Coface“ vadovas Lietuvoje Mantvydas Štareika.
Dominuojanti Europos Sąjungos pozicija
Augant besivystančių šalių ekonomikoms, pasaulio produkcijos apimtys per pastaruosius trisdešimt metų padidėjo 56 proc. Tarp 2008 ir 2013 metų Europos Sąjungoje pradėta 2 proc. mažiau vartoti, tad pieno sektorius sugebėjo išsilaikyti tik dėl klestinčio eksporto. Vokietija pirmauja Europoje pagal gamybos apimtis: ji pagamina 22 proc. produkcijos. Po jos eina Prancūzija (17 proc.) ir Jungtinė Karalystė (10 proc.).
Pasauliniu mastu Prancūzija taip pat yra viena iš gamybos lyderių, ji užima 8-ąją vietą. Per pastaruosius trisdešimt metų sektoriuje buvo priimtas ne vienas racionalus sprendimas, dėl to sumažėjo ūkių ir jie tapo žymiai produktyvesni. Be to, 1983 metais ūkiai buvo išsibarstę po visą Prancūziją, o įgyvendinus racionalius sprendimus, jie labiau sutelkti geografiškai. 2013 metais vakarų Prancūzijoje pagaminta 6,8 proc. visoje Europos Sąjungoje pagaminto pieno.
Pakirto kainų ir sąnaudų nepastovumas
„Coface“ ekspertų teigimu, Prancūzijoje padaugėjus pieninių galvijų ūkių, pieno sektoriuje iškilo komercinės veiklos nemokumo problema. Tačiau ją pavyko iš dalies išspręsti, skiriant paramą už daugumą sektoriuje atliekamų operacijų. Šio sektoriaus įmonių nemokumas yra gerokai mažesnis už Prancūzijos įmonių vidurkį, t. y. 0,38 proc., palyginti su 2,54 proc.
Tačiau pieno sektoriuje labai nepastovios kainos ir sąnaudos. Tai lemia nežinomybę, dėl kurios nelengva valdyti pieno ūkius. Be to, šiam sektoriui būdingi gamybos modeliai skiriasi nuo naudojamų kitose Europos šalyse.
„Kalvotose vietovėse įkurtų ūkių, kaip ir mišrių bei gyvulininkystės ūkių savininkai jautriau reaguoja į kainų ir sąnaudų svyravimus nei ūkininkai, savo ūkius įkūrę lygioje, gerai prieinamoje žemės ūkio paskirties žemėje. Tačiau nė vienas iš šių modelių negarantuotų, kad bus pasiektas pakankamas pelningumo lygis, jei nebūtų mokamos kitos išmokos. Štai kodėl ūkininkai baiminasi bet kokio kainų kritimo“, – teigia Mantvydas Štareika.
Egzistuojančios strategijos ir jų plėtojimas ateityje
Pirma, Prancūzija gali užkariauti naujas rinkas eksportuodama. Ši šalis yra gerai žinoma tarptautiniu mastu. Ji pasižymi teigiamu prekybos balansu, taip pat garsėja tuo, kad gamina aukštos kokybės produktus. Besiformuojančios ekonomikos šalyse, ypač Azijoje, vartotojai vis labiau pageidauja pieno produktų. Be to, šiems produktams būdingas didelis pajamų elastingumas: nuosaikiai augant asmens pajamoms, stipriai padidėja paklausa.
Antra, vertikalus gamybos / transformacijos / paskirstymo proceso integravimas padės komercinę veiklą vykdantiems subjektams išlaikyti savo maržas. Prancūzija gali laisvai veikti, atlikdama tiesioginius pardavimus, kadangi jie šiuo metu sudaro tik 3,3 proc. visų pardavimų.
Galiausiai, Prancūzijoje anksčiau buvo mažai sertifikuotų žemių, kuriose dirbama ekologiškai (palyginti su šalies konkurentais). Todėl nuo 2005 metų jų plotus pradėta plėsti. Prancūzijos ūkininkai ilgiau integravosi į šį sektorių. Tačiau per pastaruosius dešimt metų sertifikuotų ekologiškų pieninių galvijų ūkių padaugėjo dvigubai. Ši tendencija yra teigiamas ženklas, nes Prancūzijoje atsiranda vis daugiau vartotojų, kurie yra pasirengę mokėti brangiau, kad tik galėtų maitintis sveikiau.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva – viena ES lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus
Lietuva pernai spalį buvo viena Europos Sąjungos lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus, rodo Eurostato penktadienį paskelbti duomenys. ...
-
LEA apžvalga: kaip po akcizų padidinimo pasikeitė degalų kainos1
Nuo sausio 1 d. padidinus akcizus, benzinas šalyje pabrango 5,2 proc., o dyzelino kaina padidėjo 10,3 proc. Kaip praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse degalų vidutinės kainos vidutiniš...
-
Savickas dėl sankcijų Rusijai įgyvendinimo: buvusios Vyriausybės sprendimas nėra efektyvus1
Lietuva gali efektyviai kontroliuoti sankcijų Rusijai įgyvendinimą ir užtikrinti, kad dvejopos paskirties prekės nepasiektų agresorės rinkos, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, jam siūlant sušvelninti buvusios Vyriausybės ...
-
Didžiausia Baltijos šalyse infliacija – Estijoje, mažiausia – Lietuvoje3
Vartojimo prekės ir paslaugos per praėjusius metus Baltijos valstybėse labiausiai pabrango Estijoje, joje užfiksuota ir didžiausia vidutinė metų infliacija. Mažiausi abu rodikliai – Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
Premjeras: nuoširdžiai tikiu, kad verslas nesiekia piktnaudžiauti, bet kontrolė bus
Ukrainos ir Jungtinės Karalystės tyrėjams skelbiant, kad Lietuva ir kitos Vakarų šalys pernai ir užpernai į Rusiją eksportavo technologijas, galimai naudojamas jos artilerijoje kare prieš Ukrainą, Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas tik...
-
Planas keisti mokesčius – jau sausio gale
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Finansų ministerijos ruošiami mokesčių pakeitimai koalicijos partneriams turėtų būti pristatyti sausio pabaigoje. Anot jo, po to jie bus diskutuojami su socialiniais partneriais, o visuomenei bus pavie&scaron...
-
Palygino būsto kainas: kurioje iš ES šalių jos augo labiausiai?
2024 m. trečiąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. būsto kainos, matuojant pagal būsto kainų indeksą, euro zonoje krito 2,6 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) išaugo 3,8 proc., praneša Eurostatas. Lietuvoje, palygi...
-
Segalovičienė: 8 mln. eurų jau esame praradę galutinai6
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako, kad Lietuva rizikuoja iki 2026 m. negauti visų jai numatytų lėšų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėje (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF). Vis tik ji tvirtina, ...
-
Tik pradėjusio dirbti ministro sprendimas – jau ant Seimo komisijos stalo5
Žiniasklaidoje pasklidus informacijai, kad aplinkos ministras Povilas Poderskis pradėjęs darbą atšaukė naujai suformuotą buvusios savo darbovietės valdybą, šį klausimą nusprendė nagrinėti Seimo Antikorupcijos komisija, praneša ...
-
Vyriausybei pateiktos projekto pataisos: verslui teks didesnė atsakomybė?
Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė ir teikia Vyriausybei nutarimo projektą, koreguojantį ankstesnės Vyriausybės įvestą dvejopos paskirties prekių eksporto lėktuvais į trečiąsias šalis ribojimą. ...