- Gedas Salyga, LNK.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ministrai ir institucijų vadai toliau nemato savo klaidų dėl skandalo, kai dėl biurokratų kaltės stojo milijardinės investicijos. Tačiau darbo jau imasi teisėsauga. Prezidentūra sako reikia aiškintis, ar milijardinius projektus stabdantys biurokratai tik žiopli, ar ir vagys? Įmonė „Teltonika“ pirmadienį jau sako, kad planuotas milžiniškas lustų fabrikas bus, bet vėluos. Valstybė praras šimtus milijonų eurų mokesčių. Ministrai ir tarnybų vadai pasakoja viską iki šiol darę puikiai, bet kilus skandalui verčiasi per galvą su sprendimais.
Tie, kurių koridoriuose buvo sustabdyta milijardinė verslo investicija, jau nuo penktadienio teisinasi darę viską, ką reikėjo.
Penktadienį premjerė liepė visiems pasiaiškinti viešai.
Pirmadienį jau prie stalo su „Teltonika“ kalbėjo, ką darys.
Ministrai nenori atskleisti, koks buvo premjerės tonas, kai Ingrida Šimonytė savo 50 gimtadienio dieną sužinojo, kad dėl jos vadovaujamo valstybės aparato kaltės stoja didžiausia lietuviška investicija Lietuvos istorijoje.
Pirmadienį „Teltonika“ paskelbė, kad Vilniuje bus pastatytas milžiniškas lustų fabrikas už 3,5 milijardo eurų, bet vėluos.
„Nusikels kokiems 2–3 metam, mes planavom iki 2028 pabaigti, tai, tikiuosi, iki 2032 metų, kai yra maksimalus terminas tam projektui įgyvendinti. Mums pavyks jį visą užbaigti“, – kalbėjo „Teltonikos“ savininkas Arvydas Paukštys.
„Teltonika“ planavo, kad ši gamykla į valstybės biudžetą mokės pusę milijardo eurų mokesčių kasmet.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Taigi vėlavimas – jau nuostoliai valstybei.
Juolab, kai žadama kelti mokesčius visiems gyventojams. O čia verslas siūlosi sukurti 6 tūkstančius darbo vietų su Lietuvos mastais kosminėmis algomis – 10 tūkstančių eurų.
Savo nuostolius jau skaičiuoja „Teltonikos“ vadas. Jau nurašė vieną gamyklą už 200 milijonų, kurios projektavimui išleido kelis milijonus.
„Kadangi pamatėm, kad neturim elektros gamyklom, mes užmušėm tą projektą. Klausiate kokie mano nuostoliai, tai va, mano nuostoliai – 3 mln., išmesti į šiukšlyną“, – sakė A. Paukštys.
Nors niekas savo klaidų nemato, kilus skandalui skubiai priimami sprendimai.
Iki šiol pati „Teltonika“ rūpinosi elektros linijos projektavimu. Dabar tą darys „Litgrid“.
„Šiandien sutarėm, „Teltonikos“ prašymu, kad „Litgrid“ perims iš „Teltonikos“ kabelio tiesimo projektą“, – patvirtino „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
„Teltonika“ sako, pati elektra rūpinosi, nes iš „Litgrid“ buvo gavę atsakymą, kad „Litgrid“ turi svarbesnių reikalų.
Pokalbių gali būti ir labai rimtų. Generalinė prokurorė nurodė Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) išsiaiškinti, ar nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sustabdyto „Teltonikos“ projekto.
Nors pats „Teltonikos“ vadas sako, kažką įrodyti sunku.
„Pas mane irgi yra darbuotojų, kurie turi paslėptą sabotažą. Jūs nieko neįrodysit ir nepadarysit žmogui, kuris neturi motyvacijos arba nesistengia dirbti“, – teigė A. Paukštys.
Logiškiausias būdas atvesti elektrą „Teltonikai“ – septynių kilometrų kabelį tiesti palei kelią.
Tarnybų vadai viešai sako, esą dėl „Teltonikos“ projekto visi susitelkę.
Tačiau kelininkų „Via Lietuvos“ vadas net pirmadienį sakė su „Litgrid“ vis dar nesutariama, kas turi kabelius prižiūrėti.
„Mes esame pasiruošę atverti, tik labai aiškiai reikia pasakyti, kad valstybė po to iš kelių fondo neturėtų mokėti ar gerinti energetinės infrastruktūros“, – kalbėjo „Via Lietuvos“ vadovas Marius Švaikauskas.
„Via Lietuva“ skelbia, per savaitgalį pasidariusi auditą, kurio išvada, kad dirbo gerai.
Via Lietuva“ per savaitgalį padarė auditą. Aš turiu visą informaciją, kas ką darė.
„Via Lietuva“ per savaitgalį padarė auditą. Aš turiu visą informaciją, kas ką darė“, – patikino susisiekimo ministras Marius Skuodis.
M. Skuodis nesutinka, kad reikėtų audito ir jo vadovaujamoje ministerijoje. Tektų tirti ir patį ministrą. Nes galutiniai sprendimai dėl kabelio nutiesimo palei kelią – po ministro įsakymo.
„Šitoj vietoj tai yra net ne ministerija, šitam procese net nedalyvavo. Tai yra viena iš mūsų įmonių, mes įmonių turime daug“, – tikino M. Skuodis.
„Teltonika“ dabar negali net pradėti projektuoti gamyklų, nes nepakeičiama sklypo paskirtis.
„Teltonika“ dėl to į ministeriją kreipėsi pernai balandį, institucijos tik dabar baigia rašyti išvadas.
„Iš visų 18 institucijų, su kuriomis turėjome derinti, nuo kariuomenės iki „Vilniaus vandenų“, sąlygos į ministeriją atėjusios“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Sutapimas ar ne, bet penktadienį, skandalo dieną, paskutinę išvadą atsiuntė „Vilniaus vandenys“.
„Dėl „Vilniaus vandenų“ išduoto leidimo, tik noriu pasakyt, kad sąlygos išduotos keturiomis dienomis anksčiau nei pagal numatytą terminą“, – informavo Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.
Per pusantrų metų tarnyboms pagaliau susikalbėjus, galutinio sprendimo teks palaukti dar bent pusmetį.
Prezidentūra ir būsimas premjeras kalba ir apie tyrimą Seime.
„Gali klausti: žiopli ar vagys? Tai vienu ar kitu atveju, atsakymą norėtųsi išgirsti“, – kalbėjo Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas.
„Tyrimas tikrai turės būti atliktas, ne dėl „Teltonikos“, bet visų kitų investicijų. Nes neabejotinai prie LRV kanceliarijos bus kovos su biurokratija komisija“, – aiškino kandidatas į premjerus G. Paluckas.
Nors ir iki šiol kovą su pertekline biurokratija skelbė visos paskutinės Vyriausybės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teismas: VMI negali automatiškai priverstinai išieškoti delspinigių1
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nutarė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) negali automatiškai priverstinai išieškoti delspinigių. ...
-
Lietuvių žiemos kelionės: įvardijo tendencijas
Lietuviai per žiemos šventes vis dažniau renkasi aplankyti Europos miestų kalėdines muges, sako Lietuvos turizmo rūmų prezidentė. Šių metų naujiena – daugiau oro bendrovių skrydžių ne į Londoną ar Dubliną, o į Malagą ...
-
ES delsia aktyvuoti atvykimo ir išvykimo sistemą: ar Lietuva yra pasirengusi?
Bendrijai delsiant aktyvuoti Europos Sąjungos (ES) atvykimo ir išvykimo sistemą (EES), Lietuva teigia esanti pasiruošusi ją paleisti bet kuriuo metu. ...
-
Gitanas Nausėda: elektros kabelių Baltijos jūroje gedimai nebeatrodo kaip atsitiktinumas13
Trečiadienį pranešus apie povandeninės elektros jungties tarp Suomijos ir Estijos gedimą, prezidentas Gitanas Nausėda pažymi – šis bei pastaruoju metu Baltijos jūroje padažnėję panašūs incidentai rodo, kad tai nebėra atsi...
-
Gera žinia vaiko tėvų globėjams: kaip ir seneliai, galės gauti atostogas anūkams prižiūrėti
Nuo kitų metų vaiko tėvų globėjai, kaip ir seneliai, galės gauti atostogas ir išmoką vaikui prižiūrėti. ...
-
Kokių mokesčių pakeitimų galima tikėtis kitąmet?1
Valdančiosios daugumos atstovai tikino nežinantys, kokius pasiūlymus dėl mokestinės reformos kitąmet atneš Vyriausybė, tačiau žada teikti prioritetą diskusijoms. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas sako, kad v...
-
Tarpušvenčiu lietuviai plūsta į Palangą: kiek čia kainuoja šventės?9
Palangos verslininkai pastebi, kad į kurortą daugiausia svečių atvyksta tarpušvenčiu, o itin daug – sutikti Naujųjų metų. Šią tendenciją rodo viešbučių ir privačių būstų užimtumas. ...
-
Nausėda: siekiant sukurti diviziją iki 2030-ųjų gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo BVP26
Norint iki 2030 metų Lietuvoje sukurti diviziją gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Nuo vasario 1 d. keičiasi „Vilniaus vandenų“ kai kurių paslaugų kainų tarifai
Nuo 2025 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų butų gyventojams didės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, praneša Vilniaus vandenys. ...
-
Kalėdoms lietuviai linkę rinktis praktiškas dovanas, joms išleis iki 250 eurų
Didesnė dalis šalies gyventojų Kalėdoms renkasi praktiškas dovanas, o artėjant šventėms itin šokteli dovanų čekių bei kortelių pardavimai, BNS sako Lietuvos prekybos centrų atstovai. ...