- Reda Petrikaitė / lnk.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė susizgribo patvirtinti kompensacijų tvarką, jei dar kuris nors elektros tiekėjas nutrauktų veiklą. Per dvejus metus iš rinkos pasitraukti spėjo trys nepriklausomi tiekėjai, o kas ir kaip turėtų kompensuoti gyventojų patirtus nuostolius, iki šiol buvo neaišku.
„Perlo energija“, nutraukdama veiklą, 180 tūkst. gyventojų išmetė į garantinį tiekimą.
Tą kartą Vyriausybė nukentėjusiems mokėjo kompensacijas, vėliau „Perlo“ klientus perėmė kitas tiekėjas – „Enefit“.
Pernai jis apsiėmė rūpintis ir bankrutavusios „EGTO energijos“ klientais. Tik šįkart užsidirbo baudą.
„Pažeidė konkurencijos įstatymą, kai nepranešusi Konkurencijos tarybai ir negavusi reikiamo leidimo, sudarė sandorį su „EGTO energija“ ir perėmė šios bendrovės klientus“, – aiškino Konkurencijos tarybos pirmininkė Jolanta Ivanauskienė.
Bendrovė sprendimo neskųs, žada susimokėti.
„Daugiau kaip 86 tūkst. eurų bauda“, – pranešė J. Ivanauskienė.
Iš nepriklausomų elektros tiekėjų pusės nebeliko. Be anksčiau minėtų dviejų, elektros kainų švytuoklės neatlaikė ir „Birštono elektra“.
Tiesa, tvarką, kas ir kaip gyventojams tokiais atvejais turėtų kompensuoti nuostolius, Vyriausybė patvirtino visai neseniai.
Tik dabar bandoma pasivyti kitais įstatymais arba kitais saugikliais jau aktyviai vykstančią liberalizaciją.
„Vyriausybė beviltiškai vėluoja, nes tada, kai reikėjo tvarkų ir kompensacijų, ji apskritai nieko negalėjo padaryti“, – piktinosi Seimo narys Gintautas Paluckas.
Opozicija stebisi, kodėl tokia tvarka nenumatyta iš karto, priimant liberalizavimo įstatymą.
„Tik dabar bandoma pasivyti kitais įstatymais arba kitais saugikliais jau aktyviai vykstančią liberalizaciją. Eksperimentuojama su vartotojais“, – pabrėžė Seimo narys Viktoras Fiodorovas.
Vyriausybė patvirtino – jei iš rinkos pasitrauks dar kas nors, reguliuotojas apskaičiuos kompensacijos dydį, o suma bus pervesta į asmeninę elektros vartotojo sąskaitą.
„Nuostoliai susidarytų tokiu atveju, jeigu rinkoje siūlomas pigiausias elektros energijos tiekimo tarifas būtų didesnis negu, kad vartotojai turėjo pagal sutartį“, – sakė energetikos viceministrė Inga Žilienė.
Šiuo metu elektrą buitiniams vartotojams tiekia keturi tiekėjai: „Ignitis“, „Elektrum Lietuva“, „Enefit“ ir vos 100 vartotojų turinti Kauno termofikacijos elektrinė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Energetikos ministerija įsitikinusi, kad ir tiek tiekėjų pakanka.
„Yra galima ganėtinai stipri konkurencija, tą mes matome telekomunikacijų rinkoje“, – tikino I. Žilienė.
Noru ateiti į nepriklausomų tiekėjų rinką – niekas netrykšta.
„Šiandien nesame gavę indikacijų, kad būtų norinčių ateiti“, – teigė energetikos viceministrė.
Anot tiekėjų, kalti politikai, mat visą atsakomybę dėl elektros kainų svyravimų užkrovė tik ant tiekėjų pečių.
„Tie pasiūlymai eina labiau rinkos suvaržymo, sureguliavimo ir vienintelio monopolinio žaidėjo likimo linkme, o ne rinkos skatinimo, aktyvinimo, kad atsirastų daugiau žaidėjų rinkoje, kaip yra Latvijoje, Estijoje, kaip yra kitose aplinkinėse Skandinavijos šalyse“, – kalbėjo „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna.
Problema yra ta, kad ir su politikų priešrinkiminėms pastangomis suformuotas naratyvas rinkoje, kad bet ką galima nutraukti be jokių pasekmių.
Latvijoje šiuo metu veikia septyni nepriklausomi elektros tiekėjai, Estijoje – šeši.
Liberalizacija kitose Baltijos šalyse baigėsi kone prieš dešimtmetį. Lietuva trečiąjį liberalizavimo etapą yra atidėjusi iki 2026 metų.
„Matome daugybę neteisybės atvejų, kai tiekėjai užrakina, paprastai tariant, nepalankiose sutartyse gyventojus ar įmones ir atitinkamai pelnosi nepaisant to, jog biržoje kainos yra nukritę“, – pabrėžė G. Paluckas.
„Problema yra ta, kad ir su politikų priešrinkiminėms pastangomis suformuotas naratyvas rinkoje, kad bet ką galima nutraukti be jokių pasekmių, be jokių mokesčių, ir kad visus nuostolius kažkodėl turi visiškai tiesiogiai prisiimti tiekėjas“, – piktinosi „Enefit“ vadovas.
Esą konkurencija ir tarp trijų tiekėjų galėtų būti didesnė, jei gyventojai aktyviau persirašinėtų sutartis, o nepatikusį tiekėją keistų drąsiau.
„Buvo asocijuojama liberalizacija su staiga išaugusiomis kainomis. Matėme, kad dalis politikų nevengdavo pašpilkuoti tiekėjus – štai, kad galbūt jie piktnaudžiauja. Galbūt tas nepasitikėjimas ir užprogramavo tam tikrą tokį neveikimą“, – samprotavo „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.
Nepriklausomo tiekėjo Lietuvoje apskritai dar nėra pasirinkę maždaug pusę milijono vartotojų.
Vidutinė tiekėjų siūloma fiksuotų planų kaina šiuo metu siekia apie 24 centus, kol biržoje elektra vidutiniškai kainuoja apie 11 centų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...