- Reda Petrikaitė / lnk.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujoji valdžia pažadėjo sumažinti PVM tarifą vaisiams ir daržovėms. Tikisi vienu šūviu nušauti du zuikius – ir sumažinti išlaidas maistui, ir pagerinti žmonių sveikatą. Tačiau ekonomistai tokį užmojį vadina biudžeto švaistymu, esą kainos reikšmingai nemažės, o nauda subyrės į prekybininkų kišenes.
Už lango viena koja – žiema, o akys raibsta nuo ryškių vaisių ir daržovių. Pirkėjai dabar dažniausiai dairosi mandarinų, o pastarieji šiemet pabrangę dėl buvusių sausrų Ispanijoje.
Tačiau kainas lemia ne tik oro sąlygos.
„Pagrindinė sudedamoji kainos dalis yra nupirkimas, marža ir PVM mokestis, 21 procentas šiuo metu“, – sakė „Rolando daržovių“ vadovas Rolandas Vestartas.
Naujoji valdžia į koalicijos sutartį įsirašė pažadą PVM vaisiams ir daržovėms sumažinti.
Esą taip gyventojai sutaupys ne tik maisto, bet ir sveikatos išlaidoms.
„Turime daugybę bėdų, o su tuo susijusių išlaidų sveikatos priežiūros sistemoje, nes viena iš priežasčių, kalbant apie mūsų sveikatos kokybę, yra netinkama mityba“, – teigė demokratų „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.
„Ilgesnėje perspektyvoje turėtų turėti gerą poveikį gyventojų sveikatai“, – tikino europarlamentaras Aurelijus Veryga.
Tiesa, europarlamentaras A. Veryga sako, pačiam sunku palyginti, ar vaisiai ir daržovės Briuselyje pigesni.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Gerai ar negerai, čia toks labiau gal priverstinės viengungystės yra rezultatas. Kai neturi namų, gyveni viešbutyje, tai neturi kur gaminti“, – kalbėjo A. Veryga.
Lietuva nebūtų pirmoji Europos Sąjungoje, kuri tokią lengvatą taikytų.
„Radau valstybių Europos Sąjungoje net ir su nuliniu PVM vaisiams, daržovėms. Bet galima rasti ir su tokiais nedideliais 4-5 procentų“, – sakė A. Veryga.
Kokio dydžio lengvata galėtų būti taikoma – dar neaišku. Kalbama, kad PVM vaisiams ir daržovėms greičiausiai siektų 5 ar 9 procentus.
Kam laipioti ant to paties grėblio dar ir dar kartą?
„Svarbiausios nuostatos bus ir Vyriausybės programoje. Tiek koalicija, tiek Vyriausybės programos rengimo metu bus sprendžiama, kada tie sprendimai turėtų būti įgyvendinti, kokiais etapais ir kiek“, – aiškino S. Skvernelis.
„Kam laipioti ant to paties grėblio dar ir dar kartą?“ – klausė banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Daržovių augintojų asociacija aiškina, jog mažesnis PVM ne tik paskatintų daržovių vartojimą, bet ir padidintų jų auginimo plotus, sukurtų daugiau darbo vietų.
„Statistika yra liūdna. Paskutiniais metais matome mažėjančius tiek daržovių, tiek vaisių, tiek uogų plotus, nes tai lemia ir darbo jėga, ir konkurencinė aplinka, ir esminis dalykas – kaina“, – teigė Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika.
„Tarkim, produktai, pagaminti iš vaisių. Ar jie lengvatiniai, ar ne lengvatiniai? Ar tik grynasis vaisius? Ar džiovinti, nedžiovinti, konservuoti?“ – klausė Ž. Mauricas.
Ekonomistai – prieš. Kainos esą reikšmingai nemažėtų, o lengvatos greičiausiai nusėstų prekybininkų kišenėse.
„Ne kartą yra sakyta tiek Valstybės kontrolės, tiek kitų institucijų ir analitikų, kad tokio tipo lengvatos turi labai menką poveikį kainų lygiui, tai yra, kainos praktiškai nesumažėja, o didžiausią naudą pasiima toje tiekimo grandinėje“, – tvirtino banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas.
„Reikėtų daryti tą patį, valstybei imtis aktyvios priežiūros, monitoringo ir vartotojams skelbti šituos dalykus“, – siūlė A. Veryga.
„Jeigu jūs išleisit už krepšelį 12 eurų su dabartiniais mokesčiais, tarkim prie 9 procentų PVM bus 11 eurų. Ar 12, ar 11, ar skirtumas bus didelis? Ar pirkėjas tą pajaus?“ – klausė R. Vestartas.
Esą tik be reikalo būtų švaistomas biudžetas.
„Reikia žiūrėti, kas praras už tą PVM, iš kur tie dešimtys milijonų atsiras į valstybės biudžetą?“ – tęsė daržoves auginančios įmonės vadovas.
„Kertasi su pagrindiniu naujosios Vyriausybės tikslu, tai yra, didinti perskirstymą per biudžetą, nes tokios mokesčių lengvatos kaip tik mažina perskirstymą, mažiau pajamų yra surenkama“, – tikino Ž. Mauricas.
„Tikrai nežiūriu kaip į ekselio lentelės skaičius, jeigu tu kažkur tai minus 1 procentą sumažinai, tai tau turėtų iš karto biudžete pajamos mažėti“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Esą toks sprendimas galėtų išeiti ir į pliusą. Sumažintas PVM padidintų konkurenciją.
„Jeigu jos bus pigesnės, tai žmonės galės daugiau jų įsigyti ir čia Lietuvoje, nevažiuos ieškoti prieš šventes kokių nors agurkų, pomidorų, salotų ir panašių dalykų Lenkijoje“, – tęsė S. Skvernelis.
Didžiąją dalį vaisių ir daržovių Lietuvoje nuperka uždirbantys daugiausiai, tad išeina, kad ir lengvata pasinaudotų kur kas dažniau, nei uždirbantys minimalų atlyginimą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai5
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus3
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP6
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis2
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...
-
Prezidentas pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą7
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. ...
-
RRT: „Telia“ ne visada leidžia konkurentams naudotis ryšio tinklu
Didžiąją dalį interneto ryšio rinkos užimanti telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ne visada sąžiningai leisdavo kitiems operatoriams pasinaudoti jos elektroninių ryšių tinklu, pareiškė Ryšių reguliavim...
-
Ministerija didina finansavimą Lietuvos šaulių sąjungai7
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pirmadienį pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuri numato beveik 7 mln. eurų didesnį finansavimą – 20,7 mln. eurų. ...
-
Kas penktas lietuvis prieš šventes skolinasi pinigų: kokios sumos vyrauja?
Atlikta apklausa parodė, kad dauguma lietuvių prieš šventes skolinasi pinigų, o paskui turi grąžinti daugiau, su palūkanomis. Apie tai LNK žurnalistai kalbėjosi su „Credit24“ rinkodaros vadove Neringa Žemaite. ...