- Asta Dudurytė (LNK)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gyvenimas mažuose butuose kenkia vaikų fizinei ir psichinei sveikatai, o šeimų, kurios gyvena susispaudusios, skaičius auga. Tokią nerimą keliančią informaciją pateikė Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas. Tačiau nekilnojamojo turto plėtotojai sako, kad dabar vyrauja tokia tendencija – miestuose butai mažėja. Plotas, kuris anksčiau reiškė vieną kambarį, dabar pristatomas kaip dviejų kambarių. Dideli butai – brangūs.
Pastaraisiais metais šeimų su vaikais, gyvenančių perpildytuose butuose, skaičius augo. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo duomenimis, toks gyvenimas susispaudus, kenkia vaikams.
„Ką tai reiškia? Ženkliai sudėtingiau mokytis, tą jau parodė COVID-19, kai vaikai uždaryti namuose ir yra sudėtinga mokytis, neturi atskiro stalo, vietos daiktams susidėti, visiškai ankštos sąlygos. Kitas neraminantis dalykas – pačios gyvenimo sąlygos, kurios sąlygoja ir blogą sveikatą. Daugelyje būstų, kuriuose gyvena vaikai, yra pelėsis, yra drėgna, apie 2 proc. vaikų neturi vonios, nutekamo vandens, taip pat apie 2 proc. neturi ir tualetų namuose. Vadinasi, kai būna šaltos žiemos, vaikai turi eiti į lauką arba nešioti kibirus.
Tai nėra orus gyvenimas XXI amžiuje, ir tie būstai yra patys įvairiausi, dalis yra socialinio būsto, dalis nuosavo arba nuomojamo būsto, žmonės neturi pajėgumų įsirengti geresnių sąlygų, nes jų pajamos yra mažos“, – kalbėjo Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.
Prieš dvejus metus perpildytuose butuose gyveno beveik 50 proc. tokių šeimų. Pernai tokių jau buvo per 60 proc. Labiausiai kenčia daugiavaikės šeimos.
Tai nėra orus gyvenimas XXI amžiuje.
„Kai yra prastos būsto sąlygos ir labai ankšta, vaikai negali pasikviesti draugų į svečius. Jie išsiskiria iš kitų, girdime, kad iš tokių vaikų mokyklose tyčiojasi. Klasiokai kviečia į svečius arba švenčia gimtadienius, o tie, kurie gyvena labai ankštai arba labai prastomis sąlygomis, ar toks vaikas gali pasikviesti savo draugą?“ – klausė A. Adomavičienė.
Mieste norinčios gyventi šeimos su vaikais pasmerktos gyventi susispaudusios, sako nekilnojamojo turto ekspertai.
„Statytojai, statydami naujus butus, atsižvelgia į perkamąją galią, kiek pirkėjas gali mokėti, ir tada žiūri, ką gali už tai pastatyti. Per 15 metų vidutinis parduodamo buto plotas Vilniuje sumažėjo nuo 65 iki 49 kv. metrų. Anksčiau 2 kambarių buto standartas buvo 60 kv. metrų, dabar jis suspaudžiamas į 45 kv. metrus ir net į 40 kv. metrų. Yra tam tikrų objektyvių priežasčių – baldai tapo mažesni, patogesni.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Visada yra pasirinkimas gyventi už miesto didesniame plote, bet valandą būti kamštyje, arba būti miesto centre ir ranka pasiekti visus būrelius, darželius, mokslo įstaigas, galbūt į darbą nueiti pėsčiomis. Visada sveriame prioritetus“, – teigė „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada.
Pats daugiavaikis tėvas, Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis, sako, kad situacija jam žinoma.
„Yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos keletas programų. Viena – jaunoms šeimoms, kurios įsigyja būstus regionuose, kita – toms šeimoms, kurios turi mažesnes pajamas, bet dar turi tokias pajamas, kad galėtų imti paskolas iš bankų, ir yra valstybės dalies subsidijavimas tų įsigijimų. Trečioji – nuomos, kur galima išsinuomoti būstą ir valstybė dalį kompensuoja. Deja, per praėjusią kadenciją tiek jaunoms šeimoms, tiek nuomos programa buvo labai nuseklinta. Tai reiškia, kad iš jos labai gali mažai gauti, pavyzdžiui, įsigyjant būstą jaunoms šeimoms regionuose galima gauti iki 5–6 tūkst. eurų ir ne daugiau. Žinome, kad būstų kainos yra labai išaugusios. Parama gaunasi labai simbolinė.
Turėdamas mažas pajamas, nebegali ja pasinaudoti, tapo nebeprieinama. Būtent tiems, kurie turi mažas pajamas, turi ateiti parama. Šios programos turi būti revizuojamos skubos tvarka“, – tikino Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis.
Mažuose butuose vaikų kambariai būna tokie maži, kad juose telpa tik dviaukštė lova, spintelė ir vienas stalas. Tad pamokas tenka ruošti virtuvėje, daiktus laikyti kuprinėse.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA: pirmąjį šių metų mėnesį šalyje pagaminta 75 proc. visos suvartotos elektros
Sausį Lietuvoje pagaminta 75 proc. visos suvartotos elektros, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Savivaldai siūloma daugiau lėšų saulės parkams iš mokesčio už gamtos išteklius
Grupė Seimo narių iš socialdemokratų frakcijos siekia sumažinti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius atskaitymus į valstybės biudžetą padidinant savivaldybėms tenkančią šio mokesčio dalį. ...
-
Siūloma patvirtinti „Rail Baltica“ linijos Kaunas–Vilnius planą
Susisiekimo ministerija siūlo patvirtinti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ linijos Kaunas–Vilnius komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą – Vyriausybei jį patvirtinus bus galima pradėti žemės pa...
-
Kasčiūnas „įkando“: premjeras dar nepadaręs namų darbų
Buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad valdantieji nėra parengę plano dėl ilgalaikio gynybos finansavimo, o premjeras G. Paluckas „nepadarė namų darbų“. ...
-
Vilniaus meras pažėrė keletą idėjų, kur gauti pinigų
Siekiant ženkliai didinti gynybos finansavimą, sostinės meras Valdas Benkunskas siūlo krašto apsaugai reikalingas lėšas skirti parduodant nenaudojamą valstybinę žemę, valstybei priklausančias akcijas įmonėse. ...
-
„Sodra“: kaip apskaičiuojamas pensijos dydis – galite pasitikrinti, kiek jums priklauso
Sausį „Sodra“ išmokėjo po indeksavimo padidintas senatvės pensijas. Vasarį pensijų mokėjimas prasidės 7 d. ir tęsis iki 26 d. Gyventojai dažnai domisi: ar senatvės pensija buvo padidinta teisingai? Kodėl po indeksavimo pensijos dy...
-
Paluckas: partijų susitarimas prasmingas, bet pinigų nėra
Premjeras Gintautas Paluckas sako, jog partijų susitarimas dėl gynybos galėtų būti atnaujintas, tačiau prioritetą Vyriausybė skiria gausesnio krašto apsaugos finansavimo paieškoms. ...
-
Kritika naujiems pensijų pokyčiams tęsiasi: kyla pavojus
Antros pakopos pensijų sistemą reformuoti nebus lengva. Tiek valdantieji, tiek opozicija negaili kritikos ministrės Ingos Ruginienės pasiūlymams. ...
-
Rinkos dalyviai apie pristatytą Maisto tarybą: kol kas vyksta pyrago dalybos
Valdžiai įsteigus Maisto tarybą, rinkos dalyviai ją vertina atsargiai, o vartotojų atstovai tikisi, kad ji sumažins maisto produktų kainas. ...
-
Ambicingiems energetikos projektams – 10 mln. eurų Europos Komisijos parama
Lietuvoje įgyvendinamiems tarptautiniams vandenilio ir anglies dvideginio (CO2) mažinimo projektams Europos Komisija (EK) skyrė 9,8 mln. eurų, antradienį pranešė Energetikos ministerija. ...