Anot jo, 2024-iesiems programai numatyti 543 mln. eurų – tiek pat, kiek ir pernai bei 2021-aisiais, o šių lėšų pakanka tik tęsti jau pradėtiems darbams bei įgyvendinti daliai strateginių projektų, pavyzdžiui, „Via Baltica“ automagistralės 40 kilometrų atkarpos nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos statyboms.

„Tačiau norint maksimaliai sparčiai tvarkyti prastos būklės tiltus ir viadukus bei pradėti Utenos plento rekonstrukciją, papildomai 2024 metais KPPP biudžete reikia mažiausiai 150 mln. eurų“, – komentare BNS nurodė M. Skuodis.

„Naujus darbus, pavyzdžiui, prastėjančios būklės automagistralės A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda atskirų atkarpų remontą bei kitus būtiniausius darbus, būtų galima  išvysti tik su bent 340 mln. ar papildomomis investicijomis į kelius“, – tvirtino jis.

M. Skuodis apie kelių finansavimą antradienį ketina kalbėtis pasitarime dėl biudžeto su premjere Ingrida Šimonyte, su Liberalų sąjūdžio frakcija Seime.

Ministras pabrėžia, kad trečdalis lėšų atitektų savivaldybių keliams.

Valstybinės reikšmės kelių tinklas Lietuvoje didžiausias iš Baltijos valstybių – daugiau kaip 21 tūkst. kilometrų. Už likusius kelius atsakingos savivaldybės.

Ministerijos duomenimis, biudžeto bazinės investicijos, neskaičiuojant Europos Sąjungos, karinio mobilumo ir kitų lėšų, į valstybinių kelių tinklo būklę bei plėtrą ir kitoms kelių srities reikmėms 2023 metais sieks 364 mln. eurų.

Norint pasivyti kokybinius kelių rodiklius, reikia arba keisti finansavimo modelį, arba valstybei prisiimti didesnius įsipareigojimus.

Tuo metu Lenkijoje, pasak ministerijos, kur valstybė atsakinga už 18 tūkst. kilometrų kelių, šiųmetinės investicijos valstybinių kelių tinklo būklei užtikrinti bei plėtrai sudaro apie 3,4 mlrd. eurų.

M. Skuodis pabrėžia, kad vidutiniškai kas ketvirtas iš dešimties valstybinių kelių neatitinka nustatytų kokybės normų. Anot ministro, ši situacija susiklostė dėl daugelį metų neskirto pakankamo finansavimo, o reikšmingiau neinvestavus į kelių priežiūrą ir plėtrą kitąmet, jų tvarkymo kaštai išaugs ateityje.

Ministras tvirtina, kad norint užtikrinti kokybišką tinklą, būtina keisti esamą „minimalų finansavimo modelį“.

„Stebuklų nėra. Norint pasivyti kokybinius kelių rodiklius, reikia arba keisti finansavimo modelį, arba valstybei prisiimti didesnius įsipareigojimus – šiuo metu keliams valstybė skiria apie 62 proc. akcizo įplaukų į biudžetą už realizuotus degalus ir suskystintas dujas“, – teigia M. Skuodis.