- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Visas mėnesio pajamas išleidžiančių žmonių Lietuvoje mažėja ir daugėja tokių, kurie dalį savo pajamų kas mėnesį sąmoningai sutaupo. Nepaisant to didelių finansinių atsargų juodai dienai didžioji dalis lietuvių vis dar nėra sukaupusi.
Taupyti pavyksta 72 proc.
Bendrovės „IPF Digital Lietuva“, valdančios prekės ženklus „Creditea“ ir „Credit24“, užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad žmonių, kuriems po visų būtinų mėnesinių išlaidų lieka pinigų, daugėja. Bent šiek tiek susitaupantys teigė 72 proc. apklaustųjų.
„Creditea“ vadovas Tomas Bataitis sako, kad teigiamą postūmį lemia įvairūs ekonominiai faktoriai – žmonės daugiau uždirba, finansiniai įsipareigojimai atsiriekia santykinai mažesnę jų pajamų dalį, be to, daugelis ima suprasti, kad gyvenimas netaupant ir neplanuojant savo finansų neužtikrina saugumo.
Apklausa parodė, kad gyventojų, kuriems kas mėnesį lieka daugiau kaip 20 proc. pajamų, per dvejus metus padaugėjo – nuo 23 proc. 2022-aisiais iki 28 proc. 2024-aisiais.
„Labiausiai džiugina, kad vis daugiau žmonių ne tik atsideda nuo mėnesinių pajamų, tačiau ir geba susitaupyti ganėtinai reikšmingų sumų. Tyrimas parodė, kad beveik trečdalis apklaustųjų susitaupo daugiau nei 20 proc. pajamų, beveik 6 proc. – daugiau nei pusę visų pajamų“, – apklausos rezultatus vertina T. Bataitis ir priduria, kad įprastai finansų ekspertai pataria santaupoms skirti 10–20 proc. mėnesinio atlyginimo.
Respondentų, kuriems kiekvieną mėnesį lieka tik šiek tiek (mažiau nei 20 proc. pajamų), procentinė dalis sumažėjo nuo 51 proc. 2022-aisiais iki 45 proc. 2024-aisiais.
Vis dėlto daliai visuomenės pinigų atsidėti vis dar nepavyksta, nors jų dalis per metus irgi sumažėjo iki 22 proc. (2023 m. – 27 proc.). Kaip pastebi T. Bataitis, į šią grupę patekti gali ne tik finansinių sunkumų turintys žmonės, bet ir tie, kurie nusprendė imtis didesnių finansinių iššūkių, pavyzdžiui, įsigyti brangaus turto.
Pusmetį netekę darbo išgyventų vos keturi iš dešimties.
Kitokie prioritetai
Tyrimas taip pat parodė, kad neišleistus pinigus gyventojai reguliariai taupo – tai darantys šiemet teigė 44 proc. respondentų. Tai gerokai daugiau nei 2023 m., kai reguliariai taupė 38 proc. apklaustųjų.
Daugumos Lietuvos gyventojų svarbiausias finansinis tikslas per ateinančius dvylika mėnesių yra taupymas nenumatytiems atvejams – šią sritį įvardijo 44 proc. dalyvavusių apklausoje. Įdomu, kad moterys (48 proc.) taupymui nenumatytiems atvejams teikia gerokai didesnį prioritetą nei vyrai (39 proc.).
Toliau pagal svarbą rikiuojasi taupymas didesniems būtiniems pirkiniams (29 proc.), svarbus finansinis tikslas išlieka skolų grąžinimas (17 proc.).
Vyrai (21 proc.), palyginti su moterimis (13 proc.), daug daugiau dėmesio skiria investavimui į pensiją, o moterys (17 proc.) dažniau nei vyrai (14 proc.) taupo svajonių pirkiniams, pavyzdžiui, prabangiems daiktams.
Daugėja ir pažeidžiamiausių
Nors taupančių ir daugėja, minkštą finansinę pagalvę ilgesniam laikotarpiui vis dar turi retas lietuvis.
Šiemet tik 13 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių teigė, kad, netekus pagrindinio pajamų šaltinio, jų santaupų užtektų ilgiau nei metams. Tai daugiau nei 2023 m., kai tokių buvo 9 proc., tačiau tiek pat, kiek ir 2022 m.
Tačiau T. Bataitis pastebi, kad tradiciškai patariama turėti bent pusmečio pajamas siekiančių atsargų, iš bėdos – trijų mėnesių atlyginimo dydžio santaupų. Tokias sumas turi kur kas daugiau apklaustųjų.
Pasak T. Bataičio, gyventojų, įsitikinusių, kad jų santaupų užtektų bent šešiems mėnesiams, procentinė dalis išlieka gana stabili – siekia 42 proc.
Pastebimai sumažėjo asmenų, kurie tikisi, kad jų santaupų užteks mažiau nei trims mėnesiams – nuo 24 proc. 2022-aisiais iki 18 proc. 2024-aisiais. Vis dėlto daugėja ir tokių žmonių, kurie neturi finansinių atsargų: prieš dvejus metus tokių buvo 13 proc., o šiemet – 15 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA – apie prieššventinės savaitės vidutinę elektros kainą biržoje
Prieššventinės savaitės vidutinė elektros kaina biržoje sudarė 0,056 Eur/kWh ir buvo viena mažiausių 2024-aisiais, o per savaitę šalyje pagaminta net 88 proc. visos suvartotos elektros energijos. Kaip praneša Lietuvos energe...
-
Interneto parduotuvių atstovai: „Juodojo penktadienio“ savaitė ateityje aplenks kalėdinę
Prekybininkai pastebi, kad „Juodojo penktadienio“ išpardavimų savaitė ne vienerius metus iš eilės tampa bene didžiausiu apsipirkimo įvykiu Baltijos šalyse ir reikšmingai konkuruoja su kalėdinio laikotarpio pardavim...
-
LEA: degalai šiuo metu pigesni nei pernai
Šiemet švenčių dienomis degalai Lietuvos degalinėse 3–4 proc., arba 4–5 centais už litrą pigesni nei pernai tuo pačiu metu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Ekonomistai įvertino, kas 2025 m. brangs labiausiai
Statistikams gruodį fiksuojant 1,8 proc. išankstinę metinę bei 0,1 proc. mėnesio infliaciją, BNS kalbinti ekonomistai prognozuoja, jog vartotojų kainų indeksas kitais metais toliau augs. ...
-
Panevėžio savivaldybė: pabėgėliai iš Ukrainos ir kitąmet galės naudotis lengvatomis1
Penktadienį posėdžiavusi Panevėžio miesto savivaldybės taryba nusprendė pratęsti nuo 2022 m. pavasario Ukrainos karo pabėgėliams taikomas viešojo transporto lengvatas. ...
-
Čmilytė-Nielsen: Žemaitaitis kelia įtampą koalicijoje visai kitu tikslu45
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad socialdemokratų vedamos Vyriausybės programos vykdymas reikalaus ambicingų ir skausmingų planų, kaip surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą. Politikė jau dabar įžv...
-
Uostamiesčio skolų kreivė: kaip klaipėdiečiai tvarko savo finansus?
Baigiantis kalendoriniams metams, paprastai siekiama nepalikti skolų naujiesiems. Tačiau tarp klaipėdiečių yra tokių, kurie šių nuostatų nepaiso. Vis dėlto antstoliai, vertinantys uostamiesčio skolininkų situaciją, konstatuoja, kad Klaipėdo...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, o restoranų apyvarta smuko1
Mažmeninė prekyba per 11 šių metų mėnesių, palyginti su tuo pat laiku 2023 metais, augo 4,3 proc. ir siekė 17,6 mlrd. eurų. ...
-
Skelbia, kaip kitąmet bus vertinamos užsiimančių individualia veikla pajamos4
„Sodros“ pensijos taško vertė kitąmet sudarys 7,16 euro, o kad jį įgytų individualia veikla pagal pažymą užsiimantis asmuo 2025-aisiais turės uždirbti ne mažiau kaip 40 169 eurų pajamų, penktadienį rašo „Verslo ži...
-
Vaičiūnas įvertino pažeisto elektros kabelio grėsmes: reikia griežtesnių priemonių3
Per Kalėdas įvykęs povandeninio kabelio tarp Suomijos ir Estijos gedimas skatina persvarstyti papildomus elektros gamybos pajėgumus, sako energetikos ministras. ...