- Valdas Pryšmantas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Susiekimo ministras Marius Skuodis tikina neturintis prisiimti atsakomybės už tai, kad bandoma apeiti europines sankcijas ir tranzitu per Lietuvą vežti baltarusiškas trąšas. Pasak M. Skuodžio, jis, ministerija ir kitos institucijos padarė viską, kad sankcijos nebūtų apeinamos. Vis dėlto ministras pripažįsta, kad sankcijų prasme „Lietuva yra kare“, todėl procedūros krovinių patikra griežtės.
„Ministerija, aš ir visos kitos institucijos yra padariusios viską, kas yra įmanoma, kad sankcijų apėjimo nebūtų. Bet jis buvo ir aš neatmesiu, kad jis gali būti, nes sankcijų kontekste Lietuva yra kare“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybje sakė M. Skuodis.
Jis patikino nesvarstantis atsistatydinti: „Ne, tokio svarstymo neturiu“.
Anot jo, atsakomybė už pažeidimus tenka įmonėms, apeinančioms sankcijas ir turinčioms iš to naudos.
„Pirmiausiai už sankcijų pažeidimus atsako juridiniai asmenys, per kuriuos važiuoja trąšos, visi, kurie prisiliečia – prisilietė prie pinigų“, – sakė M. Skuodis.
Jis teigė gaunantis informaciją apie galimus pažeidimus ir ją yra perdavęs teisėsaugai.
„Aš gaunu informaciją įvairiausiais šaltiniais kiekvieną dieną ir čia nieko nėra naujo, tai aš būtent pats esu kreipęsis į teisėsaugą ir laukiu tam tikrų teisėsaugos sprendimų, nes ministras pats negali įlįsti į konkrečias įmones ir pažiūrėti, kas ką daro“, – kalbėjo M. Skuodis.
Pasak ministro, net jeigu kažkam pavyko apeiti sankcijas du kartus, tai trečią kartą nepavyks, nes sistema veikia.
„Ministro pareiga, kaip ir visų institucijų – užtikrinti, kad sistema veiktų ir aš noriu pasakyti, kad sistema veikia. Jeigu kažkas pralindo vieną kartą, net jeigu ir pralindo antrą kartą, tai trečią kartą nepralįs“, – teigė M. Skuodis.
Ministras teigė, kad jį tenkina LTG pastangos užkardyti sankcionuojamų prekių patekimą į Lietuvą, tačiau jis priminė, kad šioje grandinėje yra ne tik geležinkeliai.
„Visą laiką gali padaryti daugiau ir aš matau tas pastangas stiprinti kiekvieną kartą sistemas, bet visoje grandinėje yra ne tik geležinkeliai“, – teigė M. Skuodis.
Anot jo, siekiant užtikrinti, kad į Lietuvą patektų tik nesankcionuoti kroviniai, bus griežtinamos procedūros, net jeigu tai ir nebus naudinga vietos verslui.
„Ko aš noriu, kad mes pasiektume – galbūt ir verslui Lietuvos, ir užsienio verslui tai bus nepalanku – (...) jeigu tik kažkas įrodo visais būdais 100 procentų, kad prekių kilmė yra teisinga ir visa kita, tik tada krovinys važiuotų. Tai reiškia, kad tos procedūros griežtės, jos jau griežtėja ir taip šitame kare, kuris vyksta, pripažinkime, taip ir dalyvausime“, – kalbėjo susisiekimo ministras.
Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ pirmadienį paskelbė su partneriais išsiaiškinęs, jog pernai sustabdytas Europos Sąjungos sankcionuotų baltarusiškų trąšų – šiuo atveju karbamido – tranzitas per Lietuvą realiai nesustojo.
Lietuvos ir Baltarusijos žurnalistų bei visuomenininkų tyrimo duomenimis, karbamidas, kurio pėdsakai veda iki vienintelės jo gamintojos Baltarusijoje – Gardino „Grodno Azot“, geležinkelio sąstatais toliau rieda iki Klaipėdos Birių krovinių terminalo (BKT), kurio dalį akcijų valdo Baltarusijos valstybinė kompanija „Belaruskalij“. Jai, kaip ir „Grodno Azot“, taikomos ES sankcijos.
Apie šią konkrečią schemą M. Skuodis teigia sužinojęs vasario viduryje iš „Sienos“ žurnalistų, kurie jo klausė apie „Grodno Azot“ trąšų tranzitą. Ministras pabrėžė, kad tai ne vienintelė schema.
„Kalbant apie visas schemas nėra vienetinis atvejis apie tai, ką mes šnekame. Schemų yra begalė, schemų yra kiekvieną dieną, skirtingose srityse jos yra kardomos“, – teigė M. Skuodis.
LTG atsparumo direktorius Edvinas Kerza antradienį žurnalistams sakė, kad įtarimų keliančios ir galbūt apeinant Europos Sąjungos sankcijas į Lietuvą įvežamos baltarusiškos karbamido trąšos stebimos nuo šių metų pradžios.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pažeidimai nustatyti 23 Palangos maitinimo įstaigose iš 33
Daugumoje šiemet patikrintų Palangos maitinimo įstaigų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai nustatė pažeidimų, šeštadienį praneša portalas tv3. ...
-
Šileika: e. tollingo sistema turės įtakos krovos Klaipėdos uoste apimtims
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vadovas Vaidotas Šileika sako, kad elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistema, vadinamasis e. tollingas pabrangins krovinių pervežimus automobiliais, todėl turės įtakos Klaipėdos jūrų uost...
-
Naujųjų naktį viešbučiai bus užpildyti, tačiau metų pradžia bus sunkesnė5
Naujųjų metų naktį Lietuvos viešbučiai bus beveik visiškai užimti, tačiau pirmoji sausio savaitė jiems bus sunki, sako šio verslo atstovai. ...
-
LEA – apie prieššventinės savaitės vidutinę elektros kainą biržoje2
Prieššventinės savaitės vidutinė elektros kaina biržoje sudarė 0,056 Eur/kWh ir buvo viena mažiausių 2024-aisiais, o per savaitę šalyje pagaminta net 88 proc. visos suvartotos elektros energijos. Kaip praneša Lietuvos energe...
-
Interneto parduotuvių atstovai: „Juodojo penktadienio“ savaitė ateityje aplenks kalėdinę
Prekybininkai pastebi, kad „Juodojo penktadienio“ išpardavimų savaitė ne vienerius metus iš eilės tampa bene didžiausiu apsipirkimo įvykiu Baltijos šalyse ir reikšmingai konkuruoja su kalėdinio laikotarpio pardavim...
-
LEA: degalai šiuo metu pigesni nei pernai
Šiemet švenčių dienomis degalai Lietuvos degalinėse 3–4 proc., arba 4–5 centais už litrą pigesni nei pernai tuo pačiu metu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Ekonomistai įvertino, kas 2025 m. brangs labiausiai1
Statistikams gruodį fiksuojant 1,8 proc. išankstinę metinę bei 0,1 proc. mėnesio infliaciją, BNS kalbinti ekonomistai prognozuoja, jog vartotojų kainų indeksas kitais metais toliau augs. ...
-
Panevėžio savivaldybė: pabėgėliai iš Ukrainos ir kitąmet galės naudotis lengvatomis1
Penktadienį posėdžiavusi Panevėžio miesto savivaldybės taryba nusprendė pratęsti nuo 2022 m. pavasario Ukrainos karo pabėgėliams taikomas viešojo transporto lengvatas. ...
-
Čmilytė-Nielsen: Žemaitaitis kelia įtampą koalicijoje visai kitu tikslu46
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad socialdemokratų vedamos Vyriausybės programos vykdymas reikalaus ambicingų ir skausmingų planų, kaip surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą. Politikė jau dabar įžv...
-
Uostamiesčio skolų kreivė: kaip klaipėdiečiai tvarko savo finansus?
Baigiantis kalendoriniams metams, paprastai siekiama nepalikti skolų naujiesiems. Tačiau tarp klaipėdiečių yra tokių, kurie šių nuostatų nepaiso. Vis dėlto antstoliai, vertinantys uostamiesčio skolininkų situaciją, konstatuoja, kad Klaipėdo...