- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugelis apklaustųjų gyventojų pritaria, kad pensijų kaupimo sutartį būtų galima nutraukti dėl sunkiios ligos, negalios ar rizikos prarasti vienintelį būstą, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus.
Konstituciniam Teismui (KT) kovo pradžioje paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, ministerija joms išsiaiškinti savo interneto svetainėje atliko apklausą.
„Gyventojų apklausos duomenys rodo, kad 93 proc. pasisakiusių pritaria, kad svarbiomis priežastimis būtų laikomos sunkios ligos, būklės arba taip pat sunki negalia, kuri gali būti nustatyta ir vaikui“, – LRT radijui trečiadienį sakė M. Šiurkus.
„Taip pat nemaža dalis pasisako, jog tai galėtų būti aplinkybės, kuomet susiduriama su rizika prarasti vienintelį būstą“, – pridūrė jis.
Nemaža dalis pasisako, jog tai galėtų būti aplinkybės, kuomet susiduriama su rizika prarasti vienintelį būstą.
M. Šiurkaus teigimu, apie 60 proc. apklaustųjų sutinka, kad pensijų kaupimą būtų galima nutraukti ir trumpalaikiams darbuotojams iš užsienio.
Anot socialinės apsaugos ir darbo viceministro, apie dvi savaites vykusioje apklausoje dalyvavo 3 tūkst. gyventojų.
Pasak M. Šiurkaus, apie konkrečias aplinkybes, kurios leistų nutraukti pensijų kaupimą, ministerija prieš keletą dienų diskutavo su ekonomistais, o trečiadienį tai bus aptariama su Finansų ministerijos, Lietuvos banko, Pensijų fondų dalyvių asociacijos, darbdavių bei profesinių sąjungų atstovais.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis nesutinka, kad pensijų kaupimą būtų galima nutraukti dėl būsto problemų.
„Priežastys pasitraukti iš pensijų kaupimo turi būti labai svarbios, kuomet kaupimas tampa betikslis. (...) Mūsų vertinimu, be tikslo pensija yra tada, kai to tikslo nebelieka – kai tu žinai, kad jos nesulauksi. Kas turi vienokius ar kitokius būstus, absoliuti dauguma sulaukia pensijos“, – LRT radijui sakė T. Gudaitis.
„Manome, kad ši vieta tikrai nėra ta, kur reikėtų spręsti žmonių pensijos kaupimą“, – pridūrė jis.
T. Gudaitis pabrėžė, jog būtina sutarti, kad svarbių priežasčių sąrašas būtų baigtinis.
Profsąjungos siūlo išvis atsisakyti antros pakopos
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė siūlo apskritai naikinti pensijų kaupimą antrojoje pakopoje.
Jos teigimu, svarbių priežasčių nutraukti pensijų kaupimą paieškos gali „atidaryti Pandoros skrynią“, kuomet jų sąrašas priklausomai nuo politinės situacijos galės būti vis pildomas.
„Tai iš esmės sukels teisminius ginčus ir dar didesnę neviltį norinčių išeiti ypatingomis sąlygomis iš sistemos“, – LRT radijui trečiadienį sakė I. Ruginienė.
Tai iš esmės sukels teisminius ginčus ir dar didesnę neviltį norinčių išeiti ypatingomis sąlygomis iš sistemos.
„Kad nesusijauktų, kad nebūtų trypčiojama šitame jovale, mūsų pasiūlymas yra išvis atsisakyti antros pakopos ir susikoncentruoti ties trečia. Normaliai ją sutvarkius, ji tikrai galėtų gerai gyvuoti ir kelti pasitikėjimą papildomam kaupimui“, – kalbėjo profsąjungų atstovė.
Ekonomistas Romas Lazutka mano, kad reikėtų žmonėms leisti patiems apsispręsti, kada nutraukti pensijų kaupimą.
„Kiekvienas iš tų variantų tikrai bus ginčytinas ir dėl kiekvieno bus galima vėl kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad tame sąraše esanti viena ar kita priežastis prieštarauja Konstitucijai. Mano siūlymas yra tiesiog leisti žmonėms patiems apsispręsti, kada tos sąlygos jiems yra svarbios“, – LRT radijui sakė R. Lazutka.
KT kovo pradžioje paskelbė, kad Pensijų kaupimo įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių prieštarauja Konstitucijai. Tokia priežastimi teismas nurodo iš esmės pasikeitusias žmogaus gyvenimo aplinkybes, dėl kurių jo kaupimas pensijai tampa itin apsunkintas.
Anot KT, įstatyme turi būti nustatyti ir kiti senatvės pensijų kaupimo specialiuose pensijų fonduose pabaigos atvejai, taip pat ir atvejis, kai pensijų kaupimas nutraukiamas dalyvio iniciatyva, kai yra svarbių priežasčių
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA – apie prieššventinės savaitės vidutinę elektros kainą biržoje
Prieššventinės savaitės vidutinė elektros kaina biržoje sudarė 0,056 Eur/kWh ir buvo viena mažiausių 2024-aisiais, o per savaitę šalyje pagaminta net 88 proc. visos suvartotos elektros energijos. Kaip praneša Lietuvos energe...
-
Interneto parduotuvių atstovai: „Juodojo penktadienio“ savaitė ateityje aplenks kalėdinę
Prekybininkai pastebi, kad „Juodojo penktadienio“ išpardavimų savaitė ne vienerius metus iš eilės tampa bene didžiausiu apsipirkimo įvykiu Baltijos šalyse ir reikšmingai konkuruoja su kalėdinio laikotarpio pardavim...
-
LEA: degalai šiuo metu pigesni nei pernai
Šiemet švenčių dienomis degalai Lietuvos degalinėse 3–4 proc., arba 4–5 centais už litrą pigesni nei pernai tuo pačiu metu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Ekonomistai įvertino, kas 2025 m. brangs labiausiai
Statistikams gruodį fiksuojant 1,8 proc. išankstinę metinę bei 0,1 proc. mėnesio infliaciją, BNS kalbinti ekonomistai prognozuoja, jog vartotojų kainų indeksas kitais metais toliau augs. ...
-
Panevėžio savivaldybė: pabėgėliai iš Ukrainos ir kitąmet galės naudotis lengvatomis1
Penktadienį posėdžiavusi Panevėžio miesto savivaldybės taryba nusprendė pratęsti nuo 2022 m. pavasario Ukrainos karo pabėgėliams taikomas viešojo transporto lengvatas. ...
-
Čmilytė-Nielsen: Žemaitaitis kelia įtampą koalicijoje visai kitu tikslu45
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad socialdemokratų vedamos Vyriausybės programos vykdymas reikalaus ambicingų ir skausmingų planų, kaip surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą. Politikė jau dabar įžv...
-
Uostamiesčio skolų kreivė: kaip klaipėdiečiai tvarko savo finansus?
Baigiantis kalendoriniams metams, paprastai siekiama nepalikti skolų naujiesiems. Tačiau tarp klaipėdiečių yra tokių, kurie šių nuostatų nepaiso. Vis dėlto antstoliai, vertinantys uostamiesčio skolininkų situaciją, konstatuoja, kad Klaipėdo...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, o restoranų apyvarta smuko1
Mažmeninė prekyba per 11 šių metų mėnesių, palyginti su tuo pat laiku 2023 metais, augo 4,3 proc. ir siekė 17,6 mlrd. eurų. ...
-
Skelbia, kaip kitąmet bus vertinamos užsiimančių individualia veikla pajamos4
„Sodros“ pensijos taško vertė kitąmet sudarys 7,16 euro, o kad jį įgytų individualia veikla pagal pažymą užsiimantis asmuo 2025-aisiais turės uždirbti ne mažiau kaip 40 169 eurų pajamų, penktadienį rašo „Verslo ži...
-
Vaičiūnas įvertino pažeisto elektros kabelio grėsmes: reikia griežtesnių priemonių3
Per Kalėdas įvykęs povandeninio kabelio tarp Suomijos ir Estijos gedimas skatina persvarstyti papildomus elektros gamybos pajėgumus, sako energetikos ministras. ...