„Litgrid“: elektra per savaitę brango ketvirtadaliu, augo jos suvartojimas

  • Teksto dydis:

Prasidėjus žiemai didėjo elektros suvartojimas, o vidutinė jos kaina Lietuvos rinkoje  praėjusią savaitę augo 24 proc. iki 107,3 euro už megavatvalandę (MWh).

Latvijoje gruodžio 2–8 dienomis vidutinė kaina buvo tokia pat, kaip Lietuvoje, o Estijoje ji didėjo 6 proc. iki 91,7 euro už MWh, pirmadienį pranešė „Litgrid“.

„Antroje savaitės pusėje Estijoje vykdant tinklo remonto darbus, buvo apriboti tarpsisteminiai pralaidumai su Latvija. Dėl to Estijoje ketvirtadienį susiformavo dukart mažesnės kainos nei Lietuvoje ar Latvijoje. Tačiau sėkmingai užbaigus tinklo darbus, kainos vėl tapo vienodos“, – pranešime sakė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.

Pasak jos, augant šildymo poreikiui ir trumpėjant šviesiam paros laikui Lietuvoje praėjusią savaitę didėjo elektros suvartojimas – jis augo 4 proc. iki 270 gigavatvalandžių (GWh), vietos elektrinės užtikrino 55 proc. Per savaitę buvo pagaminta 149 GWh elektros – 12 proc. daugiau nei prieš savaitę (133 GWh).

Šiemet daugiau elektros suvartota tik sausį.

Daugiausiai elektros per savaitę pagamino vėjo jėgainės – jų gamyba augo dešimtadaliu iki 89 GWh, šiluminių elektrinių – trečdaliu iki 27 GWh, hidroelektrinių – 15 proc. iki 18 GWh. Kitos elektrinės pagamino 15 GWh elektros.

Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 60 proc. Lietuvoje pagamintos elektros, šiluminės – 18 proc., hidroelektrinės – 12 proc., o kitos elektrinės – 9 proc.

49 proc. šalies elektros poreikio buvo importuota – 5 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, arba 146 GWh. 70 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 28 proc. importuotas iš Latvijos, o likę 3 proc. – iš Lenkijos.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 11 proc. iki 6 GWh. 63 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Skandinavija, 13 proc. – Latviją, o likę 24 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas siekė 79 proc. Lenkijos kryptimi ir 6 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumas – 3 proc. Švedijos kryptimi ir 86 proc. Lietuvos kryptimi.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių