- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nepaisant gerokai sumažėjusio Ukrainos grūdų gabenimo per Lenkiją, šios šalies valdžios ir žemdirbių atstovai nežada, kad protestai šalyje greitai baigsis. Vis dėlto abi pusės bando ieškoti būdų, kaip išspręsti problemą, o vienas jų – gabenti per Klaipėdos uostą.
Lenkijos Seimo atstovas sako, kad šalies ūkininkai toliau blokuos kelius protestuodami prieš Ukrainos grūdų ir kitų žemės ūkio produktų importą į Europos Sąjungą (ES).
„Atrodo, kad protestai greitai nesibaigs“, – penktadienį Vilniuje pareiškė Seimo Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininkas Mirosławas Maliszewskis (Miroslavas Mališevskis), dalyvaujantis trišaliame Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentarų bei žemdirbių atstovų susitikime, kur aptariamos grūdų iš Ukrainos importo į ES problemos.
Pasak jo, iš Ukrainos plūstant pigiai žemės ūkio produkcijai, padėtis Lenkijoje labai pablogėjo – ypač didelė konkurencija yra parduodant grūdus, rapsus, cukrų, saulėgrąžas, obuolių sultis, šaldytas avietes.
Lenkijos žemės ūkio viceministras Stefanas Krajewskis (Stefanas Krajevkis) sako, kad lenkų ūkininkai protestuoja, nes dėl užplūdusios produkcijos iš Ukrainos bloginama jų padėtis – jie turi uždirbti iš savo užaugintos produkcijos, jiems reikia grąžinti paskolas, maitinti šeimas, mokėti dideles energijos kainas.
„Ūkininkų reikalavimai yra mums iššūkis“, – sakė viceministras.
Lenkijos grūdų augintojų asociacijos pirmininko pavaduotojas Grzegorzas Majewskis (Gžegožas Majevskis) tvirtino, kad dalis lenkų ūkių atsidūrė ant bankroto ribos ir, pasak jo, dabar „jau aiškiai reikia parodyti ir priversti kalbėtis, kad būtų rasti kompromisai“.
Ant mūsų nekrenta bombos, bet mūsų ūkiai gali kristi nuo bankrotų.
„Ant mūsų nekrenta bombos, bet mūsų ūkiai gali kristi nuo bankrotų. Gali atrodyti, kad mes per griežtai elgiamės, bet mes nematome kitos išeities. Mums rūpi išlaikyti mūsų ūkius“, – tvirtino jis.
Ūkininkas siūlo Lenkijai ir Ukrainai bendradarbiauti auginant sojas, kurias lenkai pirktų pašarams: „Lenkijai sojų reikia daug“.
G. Majewskis taip pat siūlo Lenkijos valdžiai investuoti į jūrų uostus, kad per juos būtų galima išvežti daugiau grūdų.
Tuo metu Ukrainos agrarinės politikos ir maisto viceministras Vitaliy Golovnya (Vitalijus Golovnia) lenkams siūlė savo perteklių gabenti per Lietuvos uostus.
Ukrainos žemės ūkio tarybos pirmininkas Andrii Dykunas (Andrijus Dykunas) priminė, kad grūdus Ukraina eksportuoja ir jūra: „Mums neapsimoka tranzitas per Lenkiją“.
Pasak jo, dabar per Lenkijos sieną gabenami tik grūdai, įsigyti pagal senas sutartis.
Ukrainos Aukščiausiosios Rados Agrarinės ir žemės politikos komiteto sekretorius Ivanas Chaykivskyj (Ivanas Čaikivskis) pareiškė, kad Ukrainos ir Lenkijos sienos apkrova yra „fantastiškai sumažėjusi“, nes Ukraina produkciją veža kitomis kryptimis.
Anot jo, Ukrainos ir Lenkijos siena neturi būti blokuojama.
„Labai daug praradome žemės ūkio sektoriuje, perdirbimą ir saugojimą, daug žemdirbių nukentėjo, kurie dabar nieko nebeturi, noriu, kad kolegos suprastų tai“, – kalbėjo jis.
Ketvirtadienį įvyko Lenkijos ir Ukrainos premjerų Donaldo Tusko ir Denyso Šmyhalio derybos, kuriomis siekta sumažinti trintį dėl Ukrainos importuojamų žemės ūkio produktų ir lenkų ūkininkų vykdomų pasienio blokadų.
Protestuodami prieš žemės ūkio produktų importą iš trečiųjų šalių, Lenkijos ūkininkai vasario pabaigoje pradėjo blokuoti kelius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nausėda: siekiant sukurti diviziją iki 2030-ųjų gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo BVP7
Norint iki 2030 metų Lietuvoje sukurti diviziją gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Nuo vasario 1 d. keičiasi „Vilniaus vandenų“ kai kurių paslaugų kainų tarifai
Nuo 2025 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų butų gyventojams didės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, praneša Vilniaus vandenys. ...
-
Kalėdoms lietuviai linkę rinktis praktiškas dovanas, joms išleis iki 250 eurų
Didesnė dalis šalies gyventojų Kalėdoms renkasi praktiškas dovanas, o artėjant šventėms itin šokteli dovanų čekių bei kortelių pardavimai, BNS sako Lietuvos prekybos centrų atstovai. ...
-
Švenčių organizatoriai: Kalėdų senelių rinka Lietuvoje profesionalėja
Kalėdų Senelio paslauga Lietuvoje tampa vis profesionalesnė – žmonės dažniau renkasi ne pagal kainą, o pagal kokybę, sako tokią paslaugą teikiančių įmonių vadovai. ...
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai6
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus6
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP7
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis2
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...