- LNK.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iki paskutinio cento uždirbtus pinigus išleidžiančių lietuvių mažėja. Kreditoriai skaičiuoja, kad dabar kas trečias atsideda penktadalį algos, kiti sugeba atsidėti dar reikšmingesnes sumas – net pusę atlyginimo. Tiesa, atsargas juodai dienai kaupti vis dar sekasi sunkiai.
Apie lietuvių taupymo tendencijas LNK žurnalistas pasikalbėjo su Tomu Bataičiu, „Credit24 Lietuva“ vadovu.
– Sakote, kad mažėja lietuvių, kurie gyvena nuo algos iki algos, dalis.
– Tikrai taip. Daugybę metų darome Lietuvos gyventojų apklausas. Šiais metais 72 proc. žmonių pasakė, kad visgi sugeba susitaupyti. Kitaip sakant, gyvenančių nuo algos iki algos skaičius kas metus mažėja.
– Kai kurie kalbinti vilniečiai sako, kad gali atsidėti ir pusę atlyginimo. Ar tai neturėtų stebinti?
– Tikrai ne. Šiaip finansų ekspertai rekomenduoja, kad kiekvieną mėnesį geriausia atsidėti 10–20 proc. atlyginimo. Mūsų apklausos duomenimis, Lietuvos gyventojai teigia, kad beveik trečdalis jų sugeba atsidėti daugiau negu 20 proc. savo atlyginimo kas mėnesį. Tai yra puikus rezultatas. Jis rodo, kad žmonės laikosi finansinio raštingumo ir ekspertų rekomendacijų.
– Kas nutiko Lietuvoje, kad nebereikia gyventi nuo algos iki algos?
– Reikia nepamiršti, kad vis dar yra sunkiai besiverčiančių žmonių – apie penktadalis nesutaupo nieko. Tačiau pagrindiniai faktoriai, sakyčiau, yra ekonominiai. Tikrai matome ekonomikos pakilimą, žmonių uždarbis didėja, infliacija pagaliau buvo suvaldyta ir sureguliuota, dėl to žmonėms lieka truputėlį daugiau pinigų. Žmonių finansinis raštingumas ir sąmoningumas gerėja, jie geriau geba planuoti savo finansus ir dėl to jų situacija yra geresnė. Vienas paskutinių faktorių turbūt – tarpbankinių palūkanų normų, EURIBOR sumažėjimas. Tai, paprastai kalbant, reiškia, kad visi finansiniai įsipareigojimai, įmokos tampa mažesnės, todėl žmonėms lieka daugiau pinigų, vadinasi, jie gali arba taupyti, arba ieškoti kažkokių kitų būdų, kaip tuos pinigus įdarbinti.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Kalbinant vilniečius, tik vienas pasakė, kad taupo juodai dienai. Kaip suprantu, dienai X lietuviams dar nepavyksta atsidėti?
– Geriau sakyti ne juoda diena, bet juodas pusmetis. Finansų ekspertai rekomenduoja turėti tokią finansinę pagalvę, kad, netekęs pajamų šaltinio, galėtum išgyventi pusę metų. Šis rodiklis (apklausose) taip pat yra geresnis. Mus maloniai nustebino, kad net 30 proc. žmonių sako, kad galėtų išgyventi pusę metų ir ilgiau, jei staiga netektų darbo. Kita vertus, šiuo metu 15 proc. respondentų teigia, kad negalėtų išgyventi net trijų mėnesių.
Žurnalisto kalbinti vilniečiai pateikė patarimų, kaip sutaupyti:
„Mažiau valgyti reikia ir tada susitaupo, nes tikrai maistui labai daug išeina pinigų“, – juokėsi moteris.
„Daug dirbti“, – papildė ją vyriškis.
„Mažiau pirkinių, mažiau pramogų. Manau, taip gal būtų galima pasispausti“, – kalbėjo jaunas vilnietis tėvelis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pokyčiai Lietuvos pramonėje: nebesame pigios darbo jėgos šalis?
Lietuvos pramonėje vykstantys robotizacijos ir automatizacijos pokyčiai rodo teigiamas tendencijas, tačiau ateityje didžiausią įtaką įmonių sėkmei turės ne tik technologijų diegimas, bet ir reikiamų kompetencijų specialistų ugdymas, pastebi pram...
-
Klišonis: dabartinė kelių būklė netenkina nei gyventojų, nei savivaldybių, nei Vyriausybės
Norint gerinti kelių būklę, būtina bent puse milijardo eurų didinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) biudžetą, mano Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis. ...
-
Ruošiantis atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos – svarbus priminimas gyventojams
Artėjant Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad gyventojams nereikia atlikti joki...
-
Aptarnavimo sektoriaus darbuotojai patiria psichologinį klientų smurtą: kas dažniausiai kliūva?
60 proc. aptarnavimo sektoriaus darbuotojų patiria psichologinį klientų smurtą. Tai lemia ne tik nepasitenkinimą turimu darbu, bet ir nuolatinį stresą. Dėl ko kyla klientų nepasitenkinimas ir kaip to išvengti? Apie tai LNK žiniose žurnalistai...
-
Skiriama 50 mln. eurų: šia parama gali pasinaudoti kiekvienas gyventojas
Gyventojų saulės elektrinėms skirta dar daugiau nei 50 mln. eurų paramos. Vasario pabaigoje dėl jos galės kreiptis norintieji jas įsirengti, padidinti galią arba įsigyti iš nutolusių parkų. ...
-
Paukštyne – gripo protrūkis: nugaišo per 30 tūkst. vištų
Praėjusią savaitę Lietuvoje nustačius pirmąjį šiemet paukščių gripo atvejį laukinėje faunoje, gripo protrūkis jau užfiksuotas Šilutės rajono Vilkyčių paukštyne, iš daugiau nei 246 tūkst. ten laikomų vi&scaron...
-
Ekspertai: pensijų fondų lėšos „gelbėja“ šalies ekonomiką
Antros pensijų pakopos fondų valdytojai per tris 2024 metų ketvirčius Lietuvoje investavo 11,7 proc. fondų turto, o sistemai išlikus stabiliai 2030 metais šios investicijos galėtų išaugti iki 15,6 proc., sako Lietuvos investicinių ...
-
Mačiulis: palūkanų karpymas turėtų tęstis toliau
Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet toliau mažins palūkanų normas, o metų pabaigoje jos turėtų siekti mažiau nei 2 proc., prognozuoja Lietuvos komercinių bankų ekonomistai. ...
-
Šakalienė apie karių atlyginimų kėlimą: tai bus tokia liūto dalis
Kariuomenei pagal atlyginimų vidurkį tarp didžiausių šalies darbdavių pernai gruodį atsidūrus antroje vietoje, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad artimiausiu metu prioritetas bus teikiamas ne darbo užmokesčiui ...
-
Ekonomistai: pinigai gynybai – ir didinant mokesčius
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti kur kas didesnį finansavimą, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlo tam papildomų lėšų ieškoti mažinant šešėlinę ekonomiką, valstybės išlaidas, sk...