- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aštuonios sąskaitos vienam žmogui gali atrodyti gerokai per daug, tačiau finansų analitikai tikina, kad būtent kelios sąskaitos – geriausias įrankis norint sutramdyti per didelį norą išlaidauti ir sutaupyti. Nuo algos iki algos gyvena pusė Lietuvos gyventojų. Anot finansų ekspertų, taip dažniausiai nutinka ne dėl pinigų stygiaus, o nemokėjimo su jais elgtis.
Kaip turėjimas daug sąskaitų gali padėti reguliuoti finansus patarė SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė.
– Žmonės dažnai sako, kad mažai uždirba, gyvena nuo algos iki algos, kad neįmanoma sutaupyti. Ar tikrai neįmanoma?
– Aš manau, kad visi, kurie atkreipia dėmesį į savo išlaidas, kurie moka susidaryti planą, tikrai sutaupyti gali.
– Nuo ko pradėti?
– Turiu tokią šventą trejybę, kurią visiems sakau. Ją labai paprasta prisiminti. Trys pagrindiniai dalykai: sek, skaidyk ir pasitikrink. Pirmas žodis – sek. Jis reiškia tai, kad turiu suprasti, kur išleidžiu savo pinigus tam, kad man būtų lengviau susiskaidyti, turėti realų planą, kurio pavyktų laikytis. Tą galima daryti stebint savo išlaidas arba pasižiūrėti, pavyzdžiui, paskutinių trijų mėnesių sąskaitos išrašą, kuriame matome, kaip leidžiame pinigus. Pastebėti tam tikras vietas, kuriose galėčiau pasakyti, kad gal galėjau čia pinigų neleisti. Tai padeda atkreipti dėmesį į tai, kai ateityje pirksiu kažką panašaus. Tikrai prisiminsiu, kad kažkada sau dėl šito dalyko priekaištavau. Kai pamatau savo išlaidas, man šiek tiek lengviau pasidaryti planą į priekį, kaip aš toliau norėčiau leisti pinigus. Pavyzdžiui, pasakysiu sau, kad išleisiu tik 50 eurų maistui, bet mano išlaidose akivaizdžiai matosi, kad išleidžiu 300 eurų. Faktas, kad tikrai nesugebėsiu laikytis to plano. Dėl to labai svarbu pasižiūrėti tas išlaidas.
Tuomet seka – skaidyk. Visiems rekomenduoju kiekvieno mėnesio pradžioje susiskaidyti. Savo pinigams, kuriuos aš gaunu, suteikti paskirtį: kur aš dabar pinigus leisiu, kokią dalį skirsiu komunaliniams mokesčiams sumokėti, kokią dalį skirsiu maistui, kokią dalį skirsiu atostogoms, kokią dalį investavimo arba finansinio saugumo rezervų kaupimui. Kai susiskaidau, mano pajamos nebeatrodo tokios didelės ir tada mažiau noriu pirkti, nes turiu labai aiškią struktūrą, kur mano pinigai planuojami išleisti.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Jūs pati turite aštuonias sąskaitas. Papasakokite apie tai, kaip jos padeda skaidyti ir paskirstyti pinigus.
– Visi bankai, turint paslaugų krepšelius, dažnai sąskaitą suteikia nemokamai. Pats lengviausias būdas – susiskaidyti ne ant lapo, bet iš karto tą padaryti per skirtingas sąskaitas. Tai – patogu. Turiu skirtingas sąskaitas: vieną skirtą vartojimui, kitą mokesčiams. Trečia skirta taupymui, ketvirta investavimui ir dar kelios asmeninėms reikmėms. Kiek sąskaitų reikia, kiekvienas turėtų nuspręsti individualiai. Man yra paprasčiau kuo smulkiau susiskaidyti. Kitam gali užtekti trijų sąskaitų, kurias skirs mokesčiams, vartojimui ir taupymui. Kiekvienas turėtų pagal save pasirinkti. Man kuo smulkiau, tuo patogiau, nes tada nebereikia galvoti. Tu žinai kokia pinigų suma skirta kasdieniniam vartojimui. Automatiškai neišleidi tų pinigų, kurie skirti tavo ateities vartojimui. Pavyzdžiui, tu visuomet turėsi pinigų ir atostogoms, ir tiems gimtadieniams dėl to, kad tu tą iš anksto susiplanavai.
– Kokią sumą turiu atsidėti? Kaip paskirstyti? Mokesčiai kiekvieną mėnesį yra panašūs, o kiek skirti taupymui, pramogoms?
– Universali taisyklė, apie kurią mes labai dažnai kalbame, tai – 50, 30, 20. Aš turėčiau gyventi taip, kad ne daugiau 50 proc. visų gaunamų pajamų išeitų būtinoms išlaidoms padengti. Kas yra būtinosios išlaidos? Tai – komunaliniai, finansiniai įsipareigojimai, tai gali būti telefono sąskaita, transportas, bazinis maistas, ne kavinės ir restoranai, bet tai, ką aš valgau namuose. 30 proc. turėtų keliauti jūsų norams, tam ko neprivalau išleisti, bet man labai patinka leisti pinigus. Čia ta nuostabioji dalis – kavinės, restoranai, pramogos, teatrai. Toliau 20 proc. skiriama taupymui arba investavimui. Į tai įeina antrosios ir trečiosios pakopos kaupimas, finansinio saugumo rezervo kaupimas. Lygiai taip pat, jeigu aš turiu kažkokių brangių paskolų ir noriu greičiau jas padengti, tai refinansavimas galimas iš tos 20 proc. dalies. Tokia yra bazinė taisyklė.
Tačiau aš visą laiką sakau, pirmiausia, pasižiūrėkite savo išlaidas ir labai sąžiningai pasakykite sau, kurios išlaidos nebepatinka, kur tikrai galiu sau šiek tiek papriekaištauti. Nereikia bijoti į tai atkreipti dėmesį, nes visos mūsų praeities išlaidos gali padėti daug teisingiau planuoti ateityje, kaip norėsiu leisti pinigus. Kiekvienas tuos procentus nusistato skirtingai. Asmeniškai atostogoms skiriu 7 proc. savo pajamų, mažiausiai 15 proc. investavimui. Kiekvienas skirtingai. Pagal savo galimybes reikia pasižiūrėti. Labai gerai pradėti nuo 1–2 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Degalų pasiutpolkė tęsiasi: kas toliau6
Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos degalų kainos, lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, sumažėjo – gruodžio 30 d. benzino vidutinė kaina nukrito 15,6 proc., dyzelino – 8,5 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (L...
-
LEA: gyventojai suskubo – per dieną sulaukta 2250 paraiškų paramai gauti2
Norintys pasikeisti taršius būsto šildymo katilus, Vidurio ir Vakarų Lietuvos rajono gyventojai per pirmąją kvietimo dieną pateikė beveik 2250 paraiškų paramai gauti, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Blaivių švenčių banga: perkamiausios prekės šiemet nustebino
Prekybininkai jau skaičiuoja Naujųjų išvakarių pardavimus. Ištuštėjo ne tik kiaušinių ar majonezo lentynos, pirkėjai glėbiais graibstė nealkoholinį vyną. Jo išpirkta kone dvigubai daugiau nei įprastai. ...
-
„Sodra“ primena: nuo metų pradžios teks mokėti didesnes PSD įmokas10
Padidėjus minimaliajai mėnesinei algai, nuo metų pradžios padidėjo ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, praneša „Sodra“. ...
-
Brangsta pašto paslaugos: ekspertams kyla klausimų4
Brangsta pašto paslaugos. Siuntos vidutiniškai 90 centų, o atvirlaiškiai – 50 centų. Kelti tarifus Lietuvos paštą verčia didėjančios išlaidos. Laiškininkams kyla atlyginimai, brangiau išlaikyti trans...
-
Rinka, į kurią nukreiptos visų akys: kas bus toliau
Praėjusiais 2024 metais viešumoje ne visuomet teigiamai skambėjęs Lietuvos finansinių technologijų (fintech) sektorius išlaikė augimo tempą bei 2025-aisiais tikisi tolesnio augimo. ...
-
Savickas: buvusios Vyriausybės nutarimas nebus atšaukiamas – plėsime ribojimus logistikai oru2
Praėjusios Vyriausybės nutarimas dėl dvejopos paskirties prekių eksporto į trečiąsias šalis draudimo bus ne atšaukiamas, bet tikslinamas, siekiant praplėsti ribojimą karui galimas panaudoti prekes transportuoti konkrečiai oru, sako ekon...
-
URM: praėjusios Vyriausybės nutarimas neturėtų būti atšaukiamas3
Ekonomikos ir inovacijų ministrui Lukui Savickui siūlant sušvelninti praėjusios Vyriausybės priimtą draudimą eksportuoti dvejopos paskirties prekes į trečiąsias šalis, Užsienio reikalų ministerija (URM) nurodo, jog toks ribojimas tur...
-
Karbauskis: reikia persvarstyti antrojo jūrinio vėjo parko statybas1
Vykstant antrojo vėjo parko Baltijos jūroje rangos konkursui, opozicinių „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad šį projektą reikėtų persvarstyti ir tikisi, kad naujoji valdžia prioritetą teiks vėjo generacijai sausumo...
-
Įvardijo, kiek kainuos kovą vyksiantys trijų merų rinkimai2
Kovo mėnesį numatomi pirmalaikiai tiesioginiai merų rinkimai trijose savivaldybėse kainuos apie 1,3 mln. eurų, BNS informavo Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). ...