„Kalbant apie tiltų finansavimą, tai mes finansavimą esame jau padidinę Vyriausybės kadencijos pradžioje ir keletą kartų, žiūrint kaip skaičiuosim, kad tie objektai, kurie yra prastos būklės, būtų tvarkomi. Tai čia tikrai niekas nepasikeitė (...) dėl  vakarykščio įvykio. Faktas, kad yra labai aiškus planas, yra 72 objektai, kurie prastos būklės“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė M. Skuodis.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) atstovai anksčiau sakė, kad tilto sija galėjo būti pažeista dėl juo važiavusio sunkiasvorio transporto, viršijus leistiną masę.

Pasak M. Skuodžio, tilto įgriuvimo priežastys kol kas neaiškios, tačiau tikėtina, kad dėl to kaltas sunkiasvoris transportas.

Ekspertizė buvo atlikta prieš savaitę ir po jos leista tiltą eksploatuoti, bet tikėtina, kad jis paprasčiausiai buvo sulaužytas sunkiasvorio transporto,

„Grupė, kuri dabar dirba, atsakys į klausimus, kodėl tas įvykis įvyko, nes, kaip žinote, ekspertizė buvo atlikta prieš savaitę ir po jos leista tiltą eksploatuoti, bet tikėtina, kad jis paprasčiausiai buvo sulaužytas sunkiasvorio transporto“, – sakė susisiekimo ministras.

Jo teigimu, panašios būklės tiltų Lietuvoje yra daugiau, o LAKD šiuo metu vertina, ar nereikia papildomų apsaugos priemonių, kurios neleistų važiuoti sunkiasvoriam transportui.

„Tikėtina, ženklų neužtenka, reikia kitokio pobūdžio apribojimų, kad sunkiasvorės transporto priemonės neįvažiuotų ir LAKD šiuo metu vykdo visų tokių objektų, kurių mes turime, papildomą apžiūrą ir žiūri, ar tikrai nereikia papildomų kontrolės, apsaugos priemonių. Tai galėtų būti (...) fizinis kažkoks barjeras, nuleistas kažkoks barjeras, pro kurį sunkiasvorė transporto priemonė nepravažiuotų, pravažiuotų tik lengvosios mašinos. Bet čia ekspertai atsakys“, – kalbėjo M. Skuodis.

Jis sako, kad dėl tiltų būklės nereikėtų kaltinti šios Vyriausybės, nes jų būklė suprastėjo ne per metus ar dvejus, o anksčiau jiems finansavimas buvo labai mažas.

„Jeigu mes žiūrėtume į finansavimą per kokių šešerių metų laikotarpį, tai žvyrkelių asfaltavimui buvo išleisti šimtai milijonų, tuo tarpu tiltų ir viadukų tvarkymui – aš žiūriu 2018, 2019 metų duomenis – aštuoni milijonai ir panašios sumos“, – teigė M. Skuodis.

M. Skuodžio teigimu, šiemet Kelių priežiūros ir plėtros programoje keliams numatyta 521 mln. eurų suma nebus didinama, tačiau kelių ir tiltų tvarkymui bus panaudota dar 170 mln. eurų iš lėšų, numatytų kariniam mobilumui didinti, taip pat bus skirta daugiau Europos Sąjungos lėšų.

„Mes stengiamės didinti finansavimą ir iš kariniam mobilumui skirtų lėšų. Mes esame papildomai gavę 100 milijonų iš Europos Sąjungos šaltinių, kuriuos mes naudosime „Via Balticos“ asfaltavimui. Šalia to Vyriausybės yra skyrusi dar 70 milijonų kitoms karinio mobilumo reikmėms. (...) Tarp tų kelių įeina ir tiltai ir viadukai, jie taip pat turėtų būti tvarkomi. Dar mes stengiamės Europos Sąjungos lėšas, kurias mes turime ir galime investuoti į kelius, paspartinti jų naudojimą, kad tai būtų ne 2026 metais, o dabar“, – teigė M. Skuodis.

„Tai šiais metais biudžetas yra gerokai didesnis nei tie Seimo skirti penki šimtai keturiasdešimt keli milijonai“, – pridūrė jis.

Kėdainių rajono savivaldybė antradienį paskelbė, kad matant padidėjusį tiltų, o ypač įgriuvusio, apkrovimą, ji praėjusiais metais du kartus kreipėsi į Kelių direkciją, kad būtų įvertinta jo būklė.

LAKD vadovas Remigijus Lipkevčius antradienį teigė, jog Lietuvoje yra 73 blogos arba labai blogos būklės tiltai, o į šį sąrašą buvo įtrauktas ir įgriuvęs tiltas Kėdainiuose.