- Lukas Juozapaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Institucijos neturi įgaliojimų kontroliuoti, ar Lietuvoje naudojamos augalų apsaugos priemonės yra falsifikuotos arba patenka į šalį neteisėtai, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Todėl jis siūlo įstatymu suteikti įgaliojimus Valstybinei augalininkystės tarnybai pašalinti neaiškios kilmės, sudėties ar kokybės nepaženklintus produktus iš rinkos.
„Turime problemą, bet nesuteikiame įgaliojimų kontroliuojančiai institucijai (Valstybinei augalininkystės tarnybai – BNS). Turime šitą situaciją, ją būtinai reikia keisti“, – Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje trečiadienį sakė K. Navickas.
„Institucijos, kurių funkcija yra tikrinti, turi turėti instrumentus ir konfiskuoti, sunaikinti ir galų gale taikyti baudžiamąsias priemones tiems mišiniams, kurie patenka į mūsų rinką nelegaliai“, – tikino jis.
Kaip Seimo narys Augalų apsaugos įstatymo pakeitimus parengęs ministras siūlo nustatyti, kad toks produktas būtų laikomas falsifikatu, jei neteisingai nurodyta jo pakuotė, etiketė, pavadinimas, sudėtis ar atskiros sudėtinės medžiagos arba gamintojas, kilmės šalis ar produkto registruotojas.
Pakeitimais norima panaikinti teisines spragas, dėl kurių neaiškios kilmės, sudėties ar kokybės nepaženklintas produktas būtų laikomas falsifikatu. Įstatymas leistų Valstybinei augalininkystės tarnybai pašalinti tokius produktus iš rinkos.
„Įstatymu teikiama būtent tai, kad į rinką patektų ir būtų naudojamos tos cheminės medžiagos, kurios yra patikrintos, kurios gamintojas neša pilną atsakomybę už jos kokybę“, – kalbėjo ministras.
Pakeitimais norima panaikinti teisines spragas, dėl kurių neaiškios kilmės, sudėties ar kokybės nepaženklintas produktas būtų laikomas falsifikatu.
„Bet kuris vartotojas, kuris norės pasigilinti, galės pasigilinti kaip atrodo tos veikliosios medžiagos“, – teigė jis.
Tuo metu, pasak komiteto pirmininko Viktoro Pranckiečio, K. Navicko pataisos skirtos ne neteisėtos prekybos augalų apsaugos priemonėmis užkardymui, o teisėtos prekybos kontrolei.
„Šis įstatymas skirtas legalios prekybos kontrolei ir jokiu būdu ne nelegalios prekybos. Nelegali prekyba reglamentuojama kitais įstatymais. Galbūt kada perkelsime reglamentą (...), atsiras baudžiamoji atsakomybė“, – posėdyje sakė V. Pranckietis.
Asociacijos „CropLife Lietuva“ vadovė Zita Varanavičienė komiteto posėdyje sakė, kad į Lietuvą patenka gerokai daugiau neteisėtų augalų apsaugos produktų nei į kitas Europos Sąjungos (ES) šalis.
„Lietuva pagal nelegalių produktų rinką yra labiau Lotynų Amerikos, Afrikos šalis nei ES šalis. Pastangos užkardyti nelegalią prekybą yra būtinos“, – teigė Z. Varanavičienė.
Pasak jos, gegužės 20 dieną įsigalios ES direktyva, kuri įpareigos Bendrijos šalis nustatyti baudžiamąją atsakomybę už nelegalių cheminių medžiagų naudojimą žemės ūkyje.
„Šiandien Lietuvoje baudžiamosios atsakomybės nėra. Su Rumunija ir Bulgarija esame tokia raudonoji dėmė. Pirmas žingsnis yra šitas įstatymas“, – sakė „CropLife Lietuvos“ vadovė.
Komitetas projektą nusprendė grąžinti iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos, Teisingumo ministerijos, Vyriausybės, Žemės ūkio ministerijos ir kitų institucijų pastabas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Neringa didina rinkliavas už įvažiavimą: vairuotojus kurorto apetitas glumina12
Didėja rinkliava už įvažiavimą į Neringą. Vasarą per patį turistų piką du mėnesius teks mokėti 50 eurų. Buvo 30 eurų. Susimokėti, nors ir perpus pigiau, bet teks ir elektromobiliams. ...
-
Valdžia žada revoliuciją keliuose ir kalba apie naujus mokesčius: ar tai realu?
Nauja valdžia žada Lietuvoje pakartoti Lenkijos kelių revoliuciją. Keliai Lietuvoje jau tokie prasti, kad dabartinio finansavimo neužtenka net esamai būklei palaikyti. Keliai pasmerkti toliau griūti. Socialdemokratai žada esminius pokyčius. Neabejoja,...
-
Teismas: VMI negali automatiškai priverstinai išieškoti delspinigių1
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nutarė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) negali automatiškai priverstinai išieškoti delspinigių. ...
-
Lietuvių išlaidos užsienyje – rekordinės
Lietuviai pastaraisiais metais kelionėms negailėjo nei laiko, nei pinigų – užsienyje išlaidos pasiekė rekordines aukštumas. Vien dviejų bankų duomenys atskleidžia, kad lietuvių kelionių išlaidos užsienyje viršijo pu...
-
Lietuvių žiemos kelionės: įvardijo tendencijas
Lietuviai per žiemos šventes vis dažniau renkasi aplankyti Europos miestų kalėdines muges, sako Lietuvos turizmo rūmų prezidentė. Šių metų naujiena – daugiau oro bendrovių skrydžių ne į Londoną ar Dubliną, o į Malagą ...
-
ES delsia aktyvuoti atvykimo ir išvykimo sistemą: ar Lietuva yra pasirengusi?
Bendrijai delsiant aktyvuoti Europos Sąjungos (ES) atvykimo ir išvykimo sistemą (EES), Lietuva teigia esanti pasiruošusi ją paleisti bet kuriuo metu. ...
-
Gitanas Nausėda: elektros kabelių Baltijos jūroje gedimai nebeatrodo kaip atsitiktinumas20
Trečiadienį pranešus apie povandeninės elektros jungties tarp Suomijos ir Estijos gedimą, prezidentas Gitanas Nausėda pažymi – šis bei pastaruoju metu Baltijos jūroje padažnėję panašūs incidentai rodo, kad tai nebėra atsi...
-
Gera žinia vaiko tėvų globėjams: kaip ir seneliai, galės gauti atostogas anūkams prižiūrėti
Nuo kitų metų vaiko tėvų globėjai, kaip ir seneliai, galės gauti atostogas ir išmoką vaikui prižiūrėti. ...
-
Kokių mokesčių pakeitimų galima tikėtis kitąmet?1
Valdančiosios daugumos atstovai tikino nežinantys, kokius pasiūlymus dėl mokestinės reformos kitąmet atneš Vyriausybė, tačiau žada teikti prioritetą diskusijoms. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas sako, kad v...
-
Tarpušvenčiu lietuviai plūsta į Palangą: kiek čia kainuoja šventės?9
Palangos verslininkai pastebi, kad į kurortą daugiausia svečių atvyksta tarpušvenčiu, o itin daug – sutikti Naujųjų metų. Šią tendenciją rodo viešbučių ir privačių būstų užimtumas. ...