- Žygimantas Šilobritas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2024 m. pirmą pusmetį penktadaliu sumažėjus lietuvių apsipirkimo mastams Lenkijoje, „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad tokį pokytį nulėmė pasikeitę Lietuvos vartotojų lūkėsčiai. Be to, anot jo, prie pokyčio prisidėjo ir 2023 m. pabaigoje euro atžvilgiu išaugusi zloto vertė.
„Manau, kad esminės įtakos turėjo tai, kad lyginant su praėjusiais metais pastebimai pakilo Lietuvos vartotojų lūkesčiai ir perkamoji galia. Tai, pavyzdžiui, birželį Lietuvos gyventojų nuomonė apie finansų perspektyvas buvo geriausia nuo 2007 m. pavasario. Atitinkamai mes matome, kad kyla gyventojų noras leisti pinigus. Bet panašu, kad tai daroma nebe Lenkijoje“, – penktadienį LRT radijui teigė A. Izgorodinas.
„Įtakos turėjo ir zloto kurso sustiprėjimas. Tai iš vienos pusės mes turime gyventojų perkamosios galios atsigavimą, iš kitos, zloto stiprėjimą euro atžvilgiu“, – pridūrė jis.
Ekonomistas paminėjo, kad „Citadele“ duomenys, parodę sumažėjimą, paremti tik atsiskaitymais kortelėmis, o bankas negali įvertinti ar pokyčiai matomi ir tarp asmenų, kurie Lenkijoje atsiskaito grynaisiais.
Anot A. Izgorodino, daugiausiai Lietuvos gyventojai Lenkijoje perka maisto produktus. Tuo metu Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas pastebi, kad lietuviai važiuoja įsigyti drabužių, retkarčiais net baldų.
„Tikslių duomenų, ką perka žmonės, mes neturime, bet galime nesunkiai atspėti, kas tai yra. Tai iš esmės dominuoja maisto produktai. Nes ne paslaptis, kad Lietuvos gyventojai Lenkijoje perka tiek trumpo, tiek ilgo galiojimo maisto prekes. Tai ypatingai matėsi tiek 2022 m., tiek 2023 m. kai turėjome infliacijos šoką ir perkamosios galios kritimą“, – komentavo A. Izgorodinas.
„Ir dažniausiai matosi, kad tikrai maisto produktų. (...) Kas į Suvalkus važiuoja, tai pastebime, kad ne tik maistas, bet ir drabužiai. Šiuo metu nežinau, bet anksčiau buvo ir baldų, bei statybinių medžiagų apsipirkimo“, – LRT radijui sakė V. Liškauskas.
Pasak Punsko valsčiaus viršaičio, nors lietuvių srautai į Lenkiją mažėja, Lietuvoje norinčių apsipirkti lenkų skaičius šiuo metu neauga.
„Buvo laikų, kai važiuodavo į Lietuvą apsipirkti žmonės iš Lenkijos, bet dabar to nėra“, – tikino jis.
LRT pateikta informacija toks sumažėjimas neturėtų pastebimai paveikti Lenkijos verslų, kadangi Lietuvos gyventojų apsipirkimai sudaro vos 3 proc. šalies pasienio prekybos.
„Citadele“ banko privačių klientų atsiskaitymų kortelėmis duomenimis, 2024 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje atliktų mokėjimų vertė išaugo 4,8 proc. Tuo metu tiek Lenkijoje atliktų mokėjimų skaičius, tiek mokėjimų vertė sumažėjo apie 20 proc.
Mokėjimų duomenys atskleidžia, kad lietuviai daugiausia pirmąjį 2024 m. pusmetį pinigų išleido Vokietijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ES delsia aktyvuoti atvykimo ir išvykimo sistemą: ar Lietuva yra pasirengusi?
Bendrijai delsiant aktyvuoti Europos Sąjungos (ES) atvykimo ir išvykimo sistemą (EES), Lietuva teigia esanti pasiruošusi ją paleisti bet kuriuo metu. ...
-
Gitanas Nausėda: elektros kabelių Baltijos jūroje gedimai nebeatrodo kaip atsitiktinumas
Trečiadienį pranešus apie povandeninės elektros jungties tarp Suomijos ir Estijos gedimą, prezidentas Gitanas Nausėda pažymi – šis bei pastaruoju metu Baltijos jūroje padažnėję panašūs incidentai rodo, kad tai nebėra atsi...
-
Gera žinia vaiko tėvų globėjams: kaip ir seneliai, galės gauti atostogas anūkams prižiūrėti
Nuo kitų metų vaiko tėvų globėjai, kaip ir seneliai, galės gauti atostogas ir išmoką vaikui prižiūrėti. ...
-
Kokių mokesčių pakeitimų galima tikėtis kitąmet?1
Valdančiosios daugumos atstovai tikino nežinantys, kokius pasiūlymus dėl mokestinės reformos kitąmet atneš Vyriausybė, tačiau žada teikti prioritetą diskusijoms. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas sako, kad v...
-
Tarpušvenčiu lietuviai plūsta į Palangą: kiek čia kainuoja šventės?8
Palangos verslininkai pastebi, kad į kurortą daugiausia svečių atvyksta tarpušvenčiu, o itin daug – sutikti Naujųjų metų. Šią tendenciją rodo viešbučių ir privačių būstų užimtumas. ...
-
Nausėda: siekiant sukurti diviziją iki 2030-ųjų gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo BVP23
Norint iki 2030 metų Lietuvoje sukurti diviziją gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Nuo vasario 1 d. keičiasi „Vilniaus vandenų“ kai kurių paslaugų kainų tarifai
Nuo 2025 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų butų gyventojams didės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, praneša Vilniaus vandenys. ...
-
Kalėdoms lietuviai linkę rinktis praktiškas dovanas, joms išleis iki 250 eurų
Didesnė dalis šalies gyventojų Kalėdoms renkasi praktiškas dovanas, o artėjant šventėms itin šokteli dovanų čekių bei kortelių pardavimai, BNS sako Lietuvos prekybos centrų atstovai. ...
-
Švenčių organizatoriai: Kalėdų senelių rinka Lietuvoje profesionalėja
Kalėdų Senelio paslauga Lietuvoje tampa vis profesionalesnė – žmonės dažniau renkasi ne pagal kainą, o pagal kokybę, sako tokią paslaugą teikiančių įmonių vadovai. ...
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai6
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...