- Žygimantas Šilobritas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
I. Šimonytė ir D. Kreivys Vilniuje atidengė laikrodį, kuris skaičiuos...
-
I. Šimonytė ir D. Kreivys Vilniuje atidengė laikrodį, kuris skaičiuos...
-
I. Šimonytė ir D. Kreivys Vilniuje atidengė laikrodį, kuris skaičiuos...
-
I. Šimonytė ir D. Kreivys Vilniuje atidengė laikrodį, kuris skaičiuos...
-
I. Šimonytė ir D. Kreivys Vilniuje atidengė laikrodį, kuris skaičiuos...
-
I. Šimonytė ir D. Kreivys Vilniuje atidengė laikrodį, kuris skaičiuos...
-
I. Šimonytė ir D. Kreivys Vilniuje atidengė laikrodį, kuris skaičiuos...
-
I. Šimonytė ir D. Kreivys Vilniuje atidengė laikrodį, kuris skaičiuos...
-
I. Šimonytė ir D. Kreivys Vilniuje atidengė laikrodį, kuris skaičiuos...
-
I. Šimonytė ir D. Kreivys Vilniuje atidengė laikrodį, kuris skaičiuos...
-
I. Šimonytė ir D. Kreivys Vilniuje atidengė laikrodį, kuris skaičiuos...
-
I. Šimonytė ir D. Kreivys Vilniuje atidengė laikrodį, kuris skaičiuos...
-
I. Šimonytė ir D. Kreivys Vilniuje atidengė laikrodį, kuris skaičiuos...
-
I. Šimonytė ir D. Kreivys Vilniuje atidengė laikrodį, kuris skaičiuos...
-
I. Šimonytė ir D. Kreivys Vilniuje atidengė laikrodį, kuris skaičiuos...
-
I. Šimonytė ir D. Kreivys Vilniuje atidengė laikrodį, kuris skaičiuos...
Ketvirtadienį premjere Ingrida Šimonytė ir energetikos ministras Dainius Kreivys Vilniuje atidengė laikrodį, kuris skaičiuos 100 dienų iki 2025 m. vasario 8 d., kai įvyks Baltijos valstybių sinchronizacija su Vakarų šalių elektros tinklais ir faktinis atsijungimas nuo bendros Baltijos šalių, Rusijos ir Baltarusijos elektros sistemos sutarties (BRELL).
Kaip pabrėžė premjerė, Lietuvos atsiskyrimo nuo rusiškos sistemos pasiruošimo darbai beveik baigti, o dar 100 dienų laukiama tik dėl susitarimo sąlygų.
„Tai darbas, kuris nėra 100 proc. padarytas, dar liko 100 dienų tiesiog dėl teisinių dalykų. Dėl to, kad tokios sutartys, kurių, kaip civilizuota valstybė, mes laikomės. Bet po 100 dienų viskas bus baigta“, – ketvirtadienį prie Energetikos ir technikos muziejaus atidengiant laikrodį žurnalistams teigė I. Šimonytė.
„Pasiekėme tikslą daug greičiau, negu tikėjomės vienu metu“, – pridūrė ji.
D. Kreivys paantrino premjerei ir pabrėžė, kad sistemos jau beveik paruoštos, likę tik paskutiniai darbai. Ministras taip pat prilygino artėjantį atsijungimą su okupuojančių pajėgų pasitraukimu iš Lietuvos, šaliai atkūrus nepriklausomybę ir patikino, kad artėjančio atsijungimo data ateityje bus švenčiama.
„Paskutiniai darbai likę. Už savaitės ar kitos paleisime paskutinė sinchroninį kompensatorių. Iš esmės sistemos jau dabar paruoštos“, – teigė ministras.
„Jeigu švenčiame paskutinio rusų kareivio išėjimą iš Lietuvos, tai vasario 8 d. mes drąsiai galėsime švęsti energetinės nepriklausomybės dieną“, – tvirtino jis.
Jeigu švenčiame paskutinio rusų kareivio išėjimą iš Lietuvos, tai vasario 8 d. mes drąsiai galėsime švęsti energetinės nepriklausomybės dieną.
Tačiau ministras įspėjo, kad Rusija neabejotinai ir toliau vykdys dezinformacijos kampaniją prieš sinchronizacijos procesą ir sieks išgąsdinti Lietuvą.
„Sinchronizacija išliks dezinformacijos taikiniu, tam tikrai turime būti pasiruošę ir suprasti, kad pavojaus tai nekelia“, – tikino jis.
Kaip teigė Latvijos klimato ir energetikos ministras K. Melnis, artėjanti sinchronizacija – atsijungimas nuo paskutinės sovietinės sistemos išlikusios Baltijos šalyse. Tuo metu Estijos klimato ministerijos generalinio sekretoriaus pavaduotojas energetikai ir mineraliniams ištekliams Jaanusas Uiga pabrėžė, kad nors ankstesnė sistema buvo stabili, joje likti tiesiog nebuvo priimtina.
„Daugeliui žmonių, tikiu, sinchronizacija bus vienas svarbiausių įvykių gyvenime. Nes tai bus atsijungimas nuo paskutinės sovietinės sistemos išlikusios mūsų šalyse. Po jos atjungimo galutinai prisijungsime prie Europos šeimos ir tai atvers daugelį naujų galimybių“, – tvirtino K. Melnis.
„Pradžioje daug kas nesuprato, kodėl reikėjo trauktis iš tokios stabilios sistemos. Bet tikiuosi, kad visi supranta – joje likti negalime. Ir gerai, kad esame pasiruošę sinchronizuotis pilnai su savo Europos partneriais“, – kalbėjo J. Uiga.
ELTA primena, kad tiek Lietuvos, Latvijos ir Estijos politiniai lyderiai, tiek šalių elektros perdavimo sistemos operatoriai yra sutarę, jog nuo rusiškos IPS/UPS sistemos – vadinamojo BRELL žiedo – atsijungs 2025 metų vasarį.
Tam, kad sinchronizacija įvyktų jau po metų, valstybės iki šių metų rugpjūčio 7 dienos privalėjo pranešti, jog nebepratęs BRELL sutarties. To nepadarius likus pusmečiui iki planuojamo atsijungimo datos, sutartis būtų buvusi automatiškai pratęsta.
Ruošiantis sinchronizacijai, Lietuvoje ruošiami 3 sinchroniniai kompensatoriai, įrengiamos naujos elektros perdavimo linijos, skirstyklos, atnaujinamos pastotės, atliekami kiti darbai. Pernai Lietuva taip pat savarankiškai atliko šalies sistemos izoliuoto darbo bandymą. Sinchronizacija vyks per 2021 m. išplėstą „LitPol Link“ sinchroninę jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KT spręs dėl nuostolių už laikinąsias apsaugos priemones AEI rezervacijų bylose
Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį paskelbs sprendimą, ar įstatyme numatytas įpareigojimas atlyginti nuostolius už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą bylose dėl atsinaujinančių energetikos išteklių (AEI) rezervavimo nepriešta...
-
LB: valiutos atsargomis tiesiogiai finansuoti Vyriausybę draudžia ES sutartis
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti gerokai didesnį finansavimą, o prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant tai daryti panaudojant ir Lietuvos valiutos atsargas, Lietuvos bankas (LB) pareiškė, kad tiesiogiai iš šio šalt...
-
Paluckas: norintieji iki pensijos pasitraukti iš kaupimo turėtų susimokėti GPM
Premjeras Gintautas Paluckas iš esmės pritaria idėjai, kad iš pensijų kaupimo galima būtų pasitraukti bet kada. Visgi politikas priduria – norint tai padaryti iki pensinio amžiaus, reikėtų susimokėti gyventojų pajamų mokestį (GP...
-
„LTG Link“ traukiniai pernai pervežė 5,5 mln. keleivių
LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“, preliminariais duomenimis, pernai pervežė daugiau nei 5,5 mln. keleivių. 5 mln. iš šių keleivių vyko traukiniais Lietuvoje – tai yra 330 tūkst. daugiau nei 2023 metais, p...
-
„airBaltic“ didins reisų skaičių tarp Vilniaus ir Amsterdamo
Oro bendrovė „airBaltic“ nuo kovo pabaigos pabaigos dvigubins skrydžių tarp Vilniaus oro uosto ir Amsterdamo skaičių, pranešė Lietuvos oro uostai. ...
-
Šadžius: tikrai nevardinsiu šaltinių, nes beprasmiška tą dabar daryti
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, o prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad dar per anksti įvardyti galimus naujus gynybo...
-
Premjeras dėl pensijų fondų turi kategorišką nuomonę: reikia pasitikėti žmonėmis
Vyriausybei svarstant, kokiomis sąlygomis leisti žmonėms anksčiau laiko pasitraukti iš antros pensijų pakopos, premjeras Gintautas Paluckas pasisako už galimybę žmogui pasitraukti bet kada, tačiau sumokant gyventojų pajamų mokestį (GPM), kur...
-
Paluckas išdėstė, iš kur galima paimti pinigų gynybai
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą premjeras Gintautas Paluckas sako, kad tam būtų naudingas bendras Europos Sąjungos valstybių paskolų fondas. ...
-
Jau netrukus sulauksime pokyčių: kasoje grąža bus skaičiuojama kitaip
Nuo gegužės parduotuvės grąžą skaičiuos kitaip. Atsiskaitantiems grynaisiais nebeduos grąžos 1 ir 2 euro centų. Vietoj to kasos aparatai automatiškai apvalins bendrą pirkinių krepšelio sumą iki 0 arba 5. Prekybininkai pokyčiams jau ...
-
Degalų kainos: įvardijo veiksnius, dėl ko mokėsime daugiau
Naujieji metai atnešė naujas degalų kainas. Benzinas vidutiniškai pabrango 10 centų, o dyzelinas – 20 centų. Kilus kainoms, vairuotojai ieško būdų, kaip sutaupyti, praneša LNK. ...