- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mokslininkai sugalvojo būdą, kaip vištų kiaušinius praturtinti maistingomis medžiagomis, kad žmonėms reiktų mažiau vartoti papildų, o sveikatai reikalingų elementų jie gautų su maistu. Apie inovaciją pasakota LNK žiniose.
Iš pirmo žvilgsnio įprastą kiaušinį mokslininkui įdėjus į specialų įrenginį, kompiuteryje matyti akivaizdūs skirtumai. Jodu ir selenu praturtintas kiaušinis skiriasi spalva, kuri matoma tik naudojant specialią programą.
„Turime ištirti, kurie turi tų medžiagų, kurie neturi. Šiam tikslui naudojama specializuota vaizdo kamera, gebanti įsiskverbti į kiaušinį kuo giliau, jo nesulaužant. Skaitmeniniai vaizdai, gauti iš tos kameros, yra apdorojami dirbtinio intelekto metodais ir tada tas matematinis aparatas pasako, kuris kiaušinis turi jodo, o kuris ne“, – aiškino procesą Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto profesorius Vidas Raudonis.
Kad kiaušiniuose atsirastų jodo ir seleno, vištos lesinamos specialiu lesalu.
„Paruošiami lesalai. Tie lesalai yra optimizuojami pagal 90 kiekybinių ir kokybinių parametrų, įskaitant baltymus, apykaitos energiją, virškinamąsias aminorūgštis, taip pat yra premikso dalis, kurią sudaro vitaminai ir mikroelementai, įeina trylika vitaminų, šeši mikroelementai“, – apie patobulintą lesalą pasakojo KTU Dirbtinio intelekto centro projektų vyr. darbuotojas Romas Gružauskas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Tokių kiaušinių prireikė esą dėl to, kad tai deficitinės medžiagos, kurių su maistu gaunama mažiausiai, o valgant tokius kiaušinius, nereikėtų vartoti maisto papildų.
„Galima nueiti į vaistinę, nusipirkti įvairių preparatų ir suvartoti. Tačiau įsisavinimas tų produktų ne visada gali būti tinkamas, o kai mes juo gauname iš kiaušinio, jų biologinis įsisavinimas yra kitoks“, – aiškino skirtumus R. Gružauskas.
Bandymai atliekami Vievio paukštyne. Kitokio lesalo gauna virš 9 tūkst. vištų.
„Lesalo pasikeitimas yra labai minimalus. Pagrindinė struktūra, kaip kviečiai, kuri sudaro didžiąją dalį lesalo, išlieka ta pati. Pasikeitimai yra tik procentinėje dalyje, tad paukščiui tai nesudaro visiškai jokios reakcijos“, – pasakojo bendrovės vadovas Mindaugas Antanaitis.
Visgi žmonės, išgirdę apie naujuosius mikroelementais praturtintus kiaušinius sako, kad ne kiekvienas drįstų tokius valgyti, nes tai neįprasta.
Tačiau, pasak mokslininkų, tokie kiaušiniai nėra dirbtiniai, nes vištos natūralių medžiagų gauna su maistu.
„Jie bus natūralūs, bet praturtinti žmogui naudingomis medžiagomis. Niekas nekvestionuoja jodo gerųjų savybių“, – ramino besibaiminančius mokslininkas V. Raudonis.
Paukštyno vadovas mano, kad inovatyvūs kiaušiniai rinkoje turėtų rasti savo pirkėją.
„Tam, kad mes tiksliai viską žinotume, privalome atlikti tyrimus, ar tikrai viskas nukeliavo į pačią kiaušinių sudėtį. Tolesni veiksmai yra su žmonėmis, žiūrima, ar žmogaus organizmas lygiai taip pat gali pasisavinti jodą su selenu iš kiaušinio“, – apie tyrimą pasakojo M. Antanaitis.
Mokslininkams baigus tyrimus, toliau medžiagų pasisavinimą tirs medikai. Tikimasi, kad pirmieji kiaušiniai su jodu ir selenu prekyboje galėtų pasirodyti po metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarpušvenčiu lietuviai plūsta į Palangą: kiek čia kainuoja šventės?2
Palangos verslininkai pastebi, kad į kurortą daugiausia svečių atvyksta tarpušvenčiu, o itin daug – sutikti Naujųjų metų. Šią tendenciją rodo viešbučių ir privačių būstų užimtumas. ...
-
Nausėda: siekiant sukurti diviziją iki 2030-ųjų gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo BVP14
Norint iki 2030 metų Lietuvoje sukurti diviziją gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Nuo vasario 1 d. keičiasi „Vilniaus vandenų“ kai kurių paslaugų kainų tarifai
Nuo 2025 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų butų gyventojams didės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, praneša Vilniaus vandenys. ...
-
Kalėdoms lietuviai linkę rinktis praktiškas dovanas, joms išleis iki 250 eurų
Didesnė dalis šalies gyventojų Kalėdoms renkasi praktiškas dovanas, o artėjant šventėms itin šokteli dovanų čekių bei kortelių pardavimai, BNS sako Lietuvos prekybos centrų atstovai. ...
-
Švenčių organizatoriai: Kalėdų senelių rinka Lietuvoje profesionalėja
Kalėdų Senelio paslauga Lietuvoje tampa vis profesionalesnė – žmonės dažniau renkasi ne pagal kainą, o pagal kokybę, sako tokią paslaugą teikiančių įmonių vadovai. ...
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai6
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus6
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP7
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...