„Be abejo reikalinga ir visa ta tema ir yra tikrai emocijom grįsta. Kailinių žvėrelių fermos ypatingos tuo, kad iš atliekų praktiškai mes kuriam aukštos pridėtinės vertės produktą, ir jeigu į tai žiūrėtume, tai ne tuo keliu mes einame“, – antradienį kalbėjo jis.

I. Hofmanas leido suprasti, kad kailinių žvėrelių fermų augintojams numatytos nepakankamos kompensacijos už draudimo sukeliamas finansines netektis.

„Jei visuomenė nori uždrausti, tvarkoj, galim uždrausti, bet tada reikia tiems žmonėms pasiūlyti tinkamo dydžio kompensacijas. (...) Turim daryti civilizuotai, nes ne taip senai ta veikla buvo remiama iš Europos Sąjungos lėšų“, – teigė jis.

Paskirtasis ministras teigia, kad kailių paklausa rinkoje tebelieka ir jei Lietuva apsisprendžia uždaryti savo kailių ūkius, kitos šalys tą rinką užpildys.

„Jautri tema, be abejo jautri, iš kuriuos pusės pažiūrėsi, atskiriame vienus gyvūnus, ne kitus ir reikia iš tikrųjų uždrausti kailinius, nes jeigu leidžiame kailinius, bet ne žvėrelių auginimą, tai jie bus auginami kažkur kitur“, – pažymėjo I. Hofmanas.

Jei visuomenė nori uždrausti, tvarkoj, galim uždrausti, bet tada reikia tiems žmonėms pasiūlyti tinkamo dydžio kompensacijas. (...) Turim daryti civilizuotai (...)

„Toks labai siauras požiūris. Kai Europos Sąjungoje prasidėjo tos temos apie draudimą ir dalyje šalių uždraudė, girdėjau, kad kitos trečiosios šalys Kazachstanas, Baltarusija, berods ta pati Rusija investavo į kailinių žvėrelių fermas. Kol rinkoje bus paklausa, bus ir pasiūla“, – aiškino jis.

ELTA primena, kad pernai rugsėjį Seime vykusio lemiamo balsavimo metu parlamentarai pritarė įstatymo projektui, kuriuo Lietuvoje siekiama uždrausti kailių fermas. Įstatymo projektu draudžiama laikyti ir (ar) veisti, parduoti ar kitaip perleisti gyvūnus vien dėl naudos iš jų kailio.

Numatyta, jog kailių fermų draudimo įstatymas įsigalios nuo 2025 m. sausio 1 dienos, nuo tada besiverčiantiems šia veikla būtų galima gauti kompensacijas. 2027 m. sausio 1 d. įsigaliotų draudimas verstis kailinių žvėrelių auginimo veikla.

Nutraukiantiems šią veiklą Aplinkos komitetas numato laiptuotos kompensacijos principą: verslą uždarę 2024 m. gautų 3 eurus už kiekvieną gyvūną, 2025 m. 2 eurus, o pasitraukę iš rinkos 2026 m. – 1 eurą.

Visiems vykdžiusiems kailinių žvėrelių auginimo veiklą būtų suteikiama galimybė gauti valstybės finansavimą naudotiems įrenginiams, kurie niekur kitur negali būti panaudojami kitais tikslais, tvarkyti. Dirbusiems tokio tipo fermose numatoma suteikti kompensacijas iš valstybės biudžeto.

Šiuo metu kailių fermas yra uždraudusios 19 Europos valstybių. Tokį sprendimą jau priėmusios ir kitos dvi Baltijos šalys, taip pat Austrija, Prancūzija, Airija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir kitos. Sprendimo be Lietuvos vis dar nepriėmė Rumunija, Bulgarija, Lenkija, Graikija ir Suomija.