G. Skaistė: būtina parengti fintech sektoriaus strategiją, kuri būtų orientuota į kokybę

  • Teksto dydis:

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad, Lietuvoje augant finansinių technologijų (fintech) sektoriui, būtina parengti fintech sektoriaus strategiją, kuri būtų orientuota į kokybę, o ne kiekybę.

Penktadienį vykusiame Finansų rinkų politikos formavimo patariamosios komisijos posėdyje didžiausias dėmesys skirtas finansinių technologijų fintech sektoriaus ilgalaikei perspektyvai ir rizikų valdymui.

„Augant fintech sektoriui Lietuvoje ir besikuriant vis naujiems verslo modeliams, būtina parengti fintech sektoriaus strategiją, kuri būtų orientuota į kokybę, o ne kiekybę. Turime būti ne tik vartais į Europą, bet ir skirti dėmesį tam, ko reikia mūsų šaliai, – paslaugų prieinamumo Lietuvos gyventojams ir verslui, kaip alternatyvos tradicinių rinkos dalyvių teikiamoms finansinėms paslaugoms“, – pranešime sako G. Skaistė.

Turime būti ne tik vartais į Europą, bet ir skirti dėmesį tam, ko reikia mūsų šaliai.

Komisijos posėdyje G. Skaistė pabrėžė, kad pagrindinis fintech tikslas šiandien turėtų būti konkurencijos didinimas koncentruotame finansų sektoriuje Lietuvoje, kuriant naudą šalies gyventojams bei įmonėms, skiriant ypatingą dėmesį rizikų valdymui. Tiesa, pastebima tendencija, kad kol kas mūsų šalyje įsteigtos fintech įmonės Lietuvos rinkoje teikia mažai paslaugų.

Ministrė taip pat teigė, kad šalia aktyvaus reikiamų paslaugų teikėjų pritraukimo reikia toliau stiprinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos (PPTFP) srities specialistų kompetencijas fintech įmonėse, o prireikus, – įvertinti poreikį įtvirtinti reikalavimus teisės aktuose.

„Siekiant valdyti rizikas taip pat svarbu stiprinti resursus bei kompetencijas ir prižiūrinčiose institucijose. Todėl Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai biudžeto peržiūros procese papildomai skirsime šimtą tūkstančių eurų tyrėjų darbo vietoms, programinei įrangai bei mokymams“, – sakė G. Skaistė.

O Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad centrinis bankas pasitelks priežiūrines inovacijas, reguliavimo technologijų sprendimus, orientuotus į ataskaitų, paraiškų teikimą, o ateityje didesniam priežiūros procesų automatizavimui bus pasitelkti ir dirbtinio intelekto sprendimai.


Šiame straipsnyje: fintechverslasbankas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Algis

Algis portretas
Ministrei bile kazka pasakyti. Nesigaudo situacijoj visiskai. Realiai nieko nepasake.

Pil.

Pil. portretas
Manau išsireiškimų svetimšalių kalba neturėtų naudoti.Kur mes randames, jeigu ministrų kalboje ne lietuviški žodžiai.Ka veikia lietuvių kalbos tarnybą,manau jos darbuotojai žino ką turi dirbti.Labai keista ,kaip ji galejo tapti finansų ministre jeigu nesiorientuoja kokios šalies ji ministrė.Ministras turi kontroliuoti savo pasisakymus ir žodžius kurie yra naudojami, išsireiškimai.Taip atrodo kad ji skaito kas parašyta ir net nesupranta ,kas tame tekste yra teisinga ir kas ne.

Kęstas

Kęstas portretas
Šaunuolė Skaistė. Be fintechų ir kitų pinigų vagių Lietuvoje gyventi neįdomu. Juk visa kita eina tiesiai į šik-ną. Praėjus dešimčiai metų, paleidus „Made in China 2025“ (MIC 2025) planą, Kinijos tikslai padidėjo, reikalaujant, kad iki 2020 m. vidaus rinkoje parduodamas turinys būtų 40%, o iki 2025 m. - 70% 10 sektorių: informacinės technologijos, robotika ir dirbtinis intelektas, kosminė aviacija, laivyba, geležinkeliai, energetika, medžiagos, medicinos įranga ir vaistai, žemės ūkis ir energetikos įranga. Pats laikas Lietuvos biotechnologijos gaminių ir lazerių gamintojams mokytis pinti vyžas. Tai grynai lietuviškas verslas, jis sugebės konkuruoti su valstybės palaikomu Kinijos verslu. Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių