- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Seimo priimtą atsinaujinančios energetikos proveržį Lietuvoje skatinančių įstatymų paketą, ketvirtadienį pranešė prezidentūra.
Paketu bus mažinami pertekliniai ribojimai saulės ir vėjo elektrinėms, gerinama investicinė aplinka jų vystytojams bei gaminančių vartotojų padėtis, skatinamas vietos bendruomenių ir vystytojų bendradarbiavimas.
„Priimti pakeitimai yra reikalingi ir visiškai atitinka paskutines Europos Sąjungos politikos kryptis bei Europos Komisijos rekomendacijas: siekiant atsisakyti skausmingos energetinių išteklių importo priklausomybės nuo Rusijos, būtina ženkliai paspartinti vietinės atsinaujinančios energetikos gamybos apimtis“, – pranešime sakė prezidentas.
Pagal įstatymus jau 2030 metais Lietuvos vartotojų elektros poreikis būtų visiškai padengiamas šalyje gaminama žaliąja energija.
„Didelio masto atsinaujinančios energetikos plėtra stiprins Lietuvos energetinę nepriklausomybę, prisidės prie klimato kaitos mažinimo, taip pat ir prie paskutiniais metais žymiai išaugusių elektros kainų mažinimo tikslų. Nauda turi kuo greičiau pasiekti Lietuvos žmones, prioritetą teikiant pažeidžiamiausiems vartotojams“, – sakė šalies vadovas.
Seimas birželio pabaigoje priėmė spartesnę atsinaujinančios energetikos plėtrą numatančias įstatymų pataisas – jos turėtų sumažinti biurokratinius trikdžius vėjo ir saulės elektrinių projektų vystymui.
Vystant saulės elektrines nebereikės atlikti poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūrų. PAV atranka bus reikalinga tik statant tris ar daugiau vėjo elektrinių, kurių vienos aukštis sieks bent 50 metrų, taip pat jas rengiant mažesniu nei vieno kilometro atstumu nuo saugomų teritorijų.
Visas PAV turės būti atliekamas statant bent septynias vėjo jėgaines, taip pat jas statant ne didesniu nei penkių kilometrų atstumu nuo jau pastatytų, statomų ar planuojamų statyti elektrinių.
Pakeitimais taip pat atsisakoma sanitarinių apsaugos zonų reglamentavimo, tačiau numatoma, jog vėjo elektrinė nuo gyvenamųjų namų turės būti statoma ne arčiau nei per keturis jos stiebo aukščius.
Žemės ūkio paskirties žemėje, nekeičiant jos paskirties, bus galima statyti saulės elektrines neribojant jų dydžio.
Pataisomis taip pat įteisinta „hibridinės elektrinės“ sąvoka – viename taške bus galima prijungti skirtingas elektrines ir baterijas nesumuojant jų galios.
Be to, elektrinių vystytojai vietos bendruomenėms turės išmokėti gamybos įmoką bei skirti 3 proc. metinių pajamų.
Gaminantiems vartotojams nebereikės plėtros ir gamybos leidimų, nebebus ribojama jų elektrinės įrengtoji galia. Pataisomis taip pat bus atskirtos ir buitinių bei nebuitinių vartotojų kainodaros.
Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms nebebus taikoma prievolė turėti bent tris fizinius asmenis ir neturėti daugiau nei 20 proc. kitos įmonės akcijų. Taip pat šios bendrijos galės būti ne tik viešosios įstaigos, bet ir bet kuris pelno nesiekiantis juridinis asmuo.
Energetikos ministerija iki 2030 metų žaliosios energetikos plėtrai ir efektyvumui planuoja skirti beveik 1 mlrd. eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vaičiūnas įvertino pažeisto elektros kabelio grėsmes: reikia griežtesnių priemonių
Per Kalėdas įvykęs povandeninio kabelio tarp Suomijos ir Estijos gedimas skatina persvarstyti papildomus elektros gamybos pajėgumus, sako energetikos ministras. ...
-
Ekspertai įvardijo svarbiausią 2024-ųjų ekonomikos įvykį (apžvalga)
Reikšmingiausias besibaigiančių 2024-ųjų metų ekonomikos įvykis Lietuvoje buvo aukštųjų technologijų grupės „Teltonika“ akcininko Arvydo Paukščio pareiškimas apie stabdomas Liepkalnyje plėtojamo „Telton...
-
Lietuvoje daugėja mokesčių vengiančių imigrantų5
Pastaraisiais metais vis daugiau individualia veikla Lietuvoje besiverčiančių užsieniečių vengia atsiskaityti su valstybe, penktadienį rašo portalas LRT. ...
-
Neringa didina rinkliavas už įvažiavimą: vairuotojus kurorto apetitas glumina13
Didėja rinkliava už įvažiavimą į Neringą. Vasarą per patį turistų piką du mėnesius teks mokėti 50 eurų. Buvo 30 eurų. Susimokėti, nors ir perpus pigiau, bet teks ir elektromobiliams. ...
-
Valdžia žada revoliuciją keliuose ir kalba apie naujus mokesčius: ar tai realu?15
Nauja valdžia žada Lietuvoje pakartoti Lenkijos kelių revoliuciją. Keliai Lietuvoje jau tokie prasti, kad dabartinio finansavimo neužtenka net esamai būklei palaikyti. Keliai pasmerkti toliau griūti. Socialdemokratai žada esminius pokyčius. Neabejoja,...
-
Teismas: VMI negali automatiškai priverstinai išieškoti delspinigių1
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nutarė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) negali automatiškai priverstinai išieškoti delspinigių. ...
-
Lietuvių išlaidos užsienyje – rekordinės3
Lietuviai pastaraisiais metais kelionėms negailėjo nei laiko, nei pinigų – užsienyje išlaidos pasiekė rekordines aukštumas. Vien dviejų bankų duomenys atskleidžia, kad lietuvių kelionių išlaidos užsienyje viršijo pu...
-
Lietuvių žiemos kelionės: įvardijo tendencijas
Lietuviai per žiemos šventes vis dažniau renkasi aplankyti Europos miestų kalėdines muges, sako Lietuvos turizmo rūmų prezidentė. Šių metų naujiena – daugiau oro bendrovių skrydžių ne į Londoną ar Dubliną, o į Malagą ...
-
ES delsia aktyvuoti atvykimo ir išvykimo sistemą: ar Lietuva yra pasirengusi?
Bendrijai delsiant aktyvuoti Europos Sąjungos (ES) atvykimo ir išvykimo sistemą (EES), Lietuva teigia esanti pasiruošusi ją paleisti bet kuriuo metu. ...
-
Gitanas Nausėda: elektros kabelių Baltijos jūroje gedimai nebeatrodo kaip atsitiktinumas22
Trečiadienį pranešus apie povandeninės elektros jungties tarp Suomijos ir Estijos gedimą, prezidentas Gitanas Nausėda pažymi – šis bei pastaruoju metu Baltijos jūroje padažnėję panašūs incidentai rodo, kad tai nebėra atsi...