- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lenkijai nuo vasario panaikinant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą maisto produktams ir nuo 23 iki 8 proc. mažinant degalams, ekonomistas Žygimantas Mauricas pabrėžia, kad panašių priemonių taikymas Lietuvoje lietuvių srautų į Lenkiją nesustabdytų.
Tam, pasak vyriausiojo banko „Luminor“ ekonomisto, yra kelios priežastys.
„Išlaidos maisto produktams sudaro vos ketvirtadalį visų lietuvių išlaidų Lenkijoje. Likusią dalį išlaidų sudaro išlaidos ne maisto prekėms, kurioms, priešingai nei maisto produktams, Lenkijoje yra taikomas standartinis 23 proc. PVM tarifas, kuris, kaip žinoma, yra didesnis nei 21 proc. PVM tarifas Lietuvoje“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pirmąją jų įvardija Ž. Mauricas.
Jo teigimu, 85 proc. visų lietuvių išlaidų maisto produktams Lenkijoje sudaro iki 50 kilometrų atstumu nuo jos sienos gyvenančių Lietuvos piliečių pirkiniai, o tie, kurių gyvenamoji vieta nuo pasienio nutolusi per 100 kilometrų, išleidžia mažiau nei 10 mln. eurų – tik „lašą jūroje“.
„Įdomu tai, kad lenkai maisto produktams išleidžia praktiškai tiek pat Vilniuje, kiek vilniečiai Lenkijoje, tad PVM tarifo mažinimas Vilniui (bei kitiems toliau nuo Lenkijos nutolusiems miestams) neturėtų jokio poveikio (ir prasmės)“, – rašo ekonomistas.
Kuo didesni bus darbo užmokesčiai – tuo mažiau noro turėsime keliauti į Lenkiją.
Ž. Mauricas taip pat pažymėjo, kad Lietuva nėra išimtis, lyginant su kitomis Lenkijos kaimynėmis, kadangi visos jos turi neigiamą prekybos balansą su šia Europos šalimi. Tai, kad kainos Lenkijoje žemesnės nei aplinkinėse šalyse, esą lemia silpnas zloto kursas, kuris per pastaruosius keletą metų tik silpnėjo.
„Lenkijai taip pat padeda ir didelė konkurencija, tad vartojimo prekių kainų lygis Lenkijoje yra 15–30 proc. didesnis nei kitose kaimyninėse ES šalyse“, – pastebi Ž. Mauricas, kartu pažymintis, jog Lietuva net negalėtų tapti pigesne šalimi nei Lenkija, tad „neverta mesti kelio dėl takelio, siekiant tapti tuo, kuo netapsime“. Jo nuomone, su Lenkija geriausia konkuruoti atlyginimais ir mažinti mokesčius darbo užmokesčiui, o ne vartojimui.
„Kuo didesni bus darbo užmokesčiai – tuo mažiau noro turėsime keliauti į Lenkiją. Nes kuo daugiau uždirbama pinigų – tuo kiekvienas papildomai sutaupytas euras atneša vis mažiau naudos/laimės“, – tikina ekspertas.
„Augant pajamoms žmonės daugiau laiko pradėtų skirti ne kelionėms į Lenkiją, siekiant sutaupyti kelis eurus, o kitiems dalykams, pavyzdžiui, turiningam laisvalaikiui, laikui su artimaisiais ar bičiuliais, hobiams, poilsiui ir panašiai“, – priduria jis.
ELTA primena, kad Lenkija nuo vasario 1 dienos laikinai stabdys PVM taikymą maisto produktams ir sumažins PVM tarifą degalams. Šis sprendimas, kuriuo siekiama sumažinti infliaciją vartotojams, galios šešis mėnesius.
PVM benzinui ir dyzelinui turėtų mažėti nuo dabar 23 iki 8 proc. Daugumai maisto produktų, išskyrus prabangos prekes, Lenkijoje galioja 5 proc. PVM tarifas. Jis šešiems mėnesiams bus panaikintas.
Tam pačiam laikotarpiui PVM nebus taikomas ir dujoms bei trąšoms.
Vyriausybė Varšuvoje, laikinai mažindama PVM, reaguoja į smarkiai išaugusią infliaciją. Statistikos tarnybos duomenimis, brangimas gruodį siekė 8,6 proc., lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kelionių organizatoriai: tikrai yra kelialapių juokingomis kainomis
Lietuvoje ir Europoje pastaraisiais metais žiemą trūkstant sniego, lietuviai šaltojo sezono atostogas vis dažniau praleidžia slidinėdami Skandinavijos šalyse, tačiau aktyviai keliauja ir po šiltuosius kraštus, sako turizmo ve...
-
Lietuvoje pernai registruoti 42 baltarusiški traktoriai – dukart mažiau nei užpernai
Lietuvoje praėjusiais metais buvo registruoti 42 baltarusiškai traktoriai, tai yra maždaug du kartus mažiau negu užpernai, šeštadienį pranešė LNK žinios. ...
-
Generalinis komisaras finansavimą vidaus saugumui ragina susieti su BVP
Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas ragina vidaus saugumo tarnybas finansuoti skiriant fiksuotą procentą nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), kaip finansuojama krašto apsauga. ...
-
Vilniuje norima įvesti rinkliavą už dalijimąsi paspirtukais ir dviračiais
Vilniuje ketinama įvesti rinkliavą už leidimus dalintis elektriniais paspirtukais ar dviračiais. Vieno euro mėnesio rinkliavą joms reikėtų mokėti už kiekvieną siūlomą paspirtukų ar dviratį. ...
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...