- Žygimantas Šilobritas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad dėl nekilnojamo turto (NT) mokesčio kylantys konfliktai parodo tam tikrą „fiskalinę šizofreniją“, kai valstybės biudžeto pajamos ir išlaidos diskutuojamos visiškai atskirai, nesuvokiant, jog ilgalaikiams įsipareigojimams reikalingi tvarūs lėšų šaltiniai.
„NT diskusija parodo Lietuvos politikų, valdančiųjų, opozicijos ir visuomenės požiūrį į tai, kaip veikia mokesčiai. Ir mane nustebina ta „fiskalinė šizofrenija“, kuomet visiškai atskirai diskutuojama apie biudžeto pajamas ir išlaidas. Ir net ekonominį išsilavinimą turintys politikai į vieną kamerą sako, kad negerai didinti mokestį, jį sumokės vidurinė klasė, o kitai kamerai teigia, jog reikia daugiau lėšų mokytojų atlyginimams, krašto apsaugai ir kitoms funkcijoms“, – pirmadienį „Žinių radijui“ aiškino N. Mačiulis.
„Mes negalime finansuoti ilgalaikių įsipareigojimų iš skolintų lėšų“, –pabrėžė jis.
Pasak jo, toks mąstymas nulemia ir nesugebėjimą tinkamai atsižvelgti į Europos Sąjungos (ES) rekomendacijas. Jo teigimu, iš Lietuvos prašoma tik subalansuoti biudžeto pajamas ir išlaidas.
„Fone girdisi tam tikras nesutarimas dėl to, ko reikalauja ES. Nes ES reikalauja labai nedaug – paprastos matematinės logikos. Ir jeigu mes įsipareigojame didinti senatvės pensijas ar viešo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, tą turime daryti iš tvarių, mokestinių pajamų“, – paminėjo jis.
Taip pat, anot N. Mačiulio, prie visuomenės priešinimosi NT mokesčiui prisideda bendras nenoras mokėti mokesčių bei po „čekučių“ skandalo atsiradęs nepasitikėjimas savivaldybėmis. Jis pabrėžė, kad lietuvius įtikinti mokėti didesnius mokesčius galima tik tiesiogiai susiejus juos su specifinėmis biudžeto išlaidomis.
„Vadiname tai žema mokestine morale – gyventojai nejaučia noro ir pareigos mokėti mokesčius, nes mano, kad lėšos bus ištaškytos. Būtent šiuo konkrečiu atveju, prie nenoro mokėti didesnį NT mokestį prisidėjo tai, kad šiemet nuolat buvo skanduojami atvejai, kai savivaldybės naudojo lėšas neskaidriai“, – komentavo N. Mačiulis.
ELTA primena, kad Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė kartu su finansų ministre Gintare Skaiste yra įregistravę NT mokesčio įstatymo patikslinimą, kuriame siūloma, kad gyvenamosios paskirties būstui tarifai būtų 0,05–0,5 proc. intervale, komercinės paskirties – 0,5–3 proc. „žirklės“, o apleistam NT siūloma taikyti 0,5–4 proc. tarifą.
Spalį Seime po svarstymo buvo pritarta NT mokesčio įstatymo pakeitimams. Tai yra vienas iš projektų, numatytų Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje.
Valdančiosios koalicijos Laisvės partija yra pasiūliusi, kad net ir priėmus naująjį NT mokestį, leidžiantį savivaldybėms nustatyti 0,05–4 proc. mokestinį tarifą, pagrindinis gyvenamasis būstas nebūtų apmokestinamas.
Liberalai savo ruožtu siūlo NT mokesčio įstatyme numatyti tarifų „žirkles“ tarp 0,05 ir 3 proc.
Vyriausybės pateiktame NT mokesčio įstatymo projekte siūloma padidinti fizinio asmens pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinimo ribą nuo 1 iki 1,5 savivaldybės NT verčių medianos.
Projekte dar siūloma, kad pagrindiniam fizinio asmens gyvenamajam būstui būtų taikomas progresinis apmokestinimas. Dalis tarp 1,5 ir 2 savivaldybės NT verčių medianų būtų apmokestinama 0,06 proc. tarifu, o viršijanti 2 medianas – 0,1 proc.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad, priėmus tokius pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 16 eurų per metus, o du trečdaliai gyventojų mokesčio nemokėtų. Surinktos pajamos atitektų savivaldybėms.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Neringa didina rinkliavas už įvažiavimą: vairuotojus kurorto apetitas glumina12
Didėja rinkliava už įvažiavimą į Neringą. Vasarą per patį turistų piką du mėnesius teks mokėti 50 eurų. Buvo 30 eurų. Susimokėti, nors ir perpus pigiau, bet teks ir elektromobiliams. ...
-
Valdžia žada revoliuciją keliuose ir kalba apie naujus mokesčius: ar tai realu?
Nauja valdžia žada Lietuvoje pakartoti Lenkijos kelių revoliuciją. Keliai Lietuvoje jau tokie prasti, kad dabartinio finansavimo neužtenka net esamai būklei palaikyti. Keliai pasmerkti toliau griūti. Socialdemokratai žada esminius pokyčius. Neabejoja,...
-
Teismas: VMI negali automatiškai priverstinai išieškoti delspinigių1
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nutarė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) negali automatiškai priverstinai išieškoti delspinigių. ...
-
Lietuvių išlaidos užsienyje – rekordinės
Lietuviai pastaraisiais metais kelionėms negailėjo nei laiko, nei pinigų – užsienyje išlaidos pasiekė rekordines aukštumas. Vien dviejų bankų duomenys atskleidžia, kad lietuvių kelionių išlaidos užsienyje viršijo pu...
-
Lietuvių žiemos kelionės: įvardijo tendencijas
Lietuviai per žiemos šventes vis dažniau renkasi aplankyti Europos miestų kalėdines muges, sako Lietuvos turizmo rūmų prezidentė. Šių metų naujiena – daugiau oro bendrovių skrydžių ne į Londoną ar Dubliną, o į Malagą ...
-
ES delsia aktyvuoti atvykimo ir išvykimo sistemą: ar Lietuva yra pasirengusi?
Bendrijai delsiant aktyvuoti Europos Sąjungos (ES) atvykimo ir išvykimo sistemą (EES), Lietuva teigia esanti pasiruošusi ją paleisti bet kuriuo metu. ...
-
Gitanas Nausėda: elektros kabelių Baltijos jūroje gedimai nebeatrodo kaip atsitiktinumas21
Trečiadienį pranešus apie povandeninės elektros jungties tarp Suomijos ir Estijos gedimą, prezidentas Gitanas Nausėda pažymi – šis bei pastaruoju metu Baltijos jūroje padažnėję panašūs incidentai rodo, kad tai nebėra atsi...
-
Gera žinia vaiko tėvų globėjams: kaip ir seneliai, galės gauti atostogas anūkams prižiūrėti
Nuo kitų metų vaiko tėvų globėjai, kaip ir seneliai, galės gauti atostogas ir išmoką vaikui prižiūrėti. ...
-
Kokių mokesčių pakeitimų galima tikėtis kitąmet?1
Valdančiosios daugumos atstovai tikino nežinantys, kokius pasiūlymus dėl mokestinės reformos kitąmet atneš Vyriausybė, tačiau žada teikti prioritetą diskusijoms. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas sako, kad v...
-
Tarpušvenčiu lietuviai plūsta į Palangą: kiek čia kainuoja šventės?9
Palangos verslininkai pastebi, kad į kurortą daugiausia svečių atvyksta tarpušvenčiu, o itin daug – sutikti Naujųjų metų. Šią tendenciją rodo viešbučių ir privačių būstų užimtumas. ...