„Mes kalbame apie visus prekybos centrus, kurių plotas didesnis kaip 400 kv. m. Šiuo atveju tai palies didesnius prekybos centrus“, – kalbėjo Seimo narys Tomas Tomilinas.

„Padės daugiau išgelbėti maisto, jis bus mažiau švaistomas, o tai reiškia, kad aplinkai bus daromas mažesnis neigiamas poveikis. Ir mes galėsime padėti didesniam skaičiui skurstančių žmonių“, – džiaugėsi tokiu siūlymu „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Dauguma prekybos tinklų jau dabar savanoriškai aukoja maistą labdarai, tačiau pataisų iniciatoriai mano, kad pardavėjai maisto galėtų atiduoti ir daugiau.

„Mums nerimą kelia tai, ar visas maistas, kuris gali patekti į įvairias labdaros organizacijas, ten patenka. Dalis maisto vis dar utilizuojamas, t. y. sudeginamas“, – savo būgštavimus išsakė Tomas Tomilinas.  

„Kiekvieną dieną atiduodame tuos produktus „Maisto bankui“. Per metus – apie 3,5 tūkst. tonos maisto. Ir tai sudaro apie 6 mln. eurų. Kitą likusį dalį mes atiduodame gyvūnų globos organizacijoms, ūkininkams. Ir tik maža dalis utilizuojama“, – teigė „Iki“ komunikacijos vadovė  Vaida Budrienė.

„2021 m. „Maisto bankui“ atidavėme 490 tonų maisto produktų, o finansine verte tai yra apie 730 tūkst. eurų. Bendradarbiaujame ir su Lietuvos ūkininkais, kuriems atiduodame vaisius ir daržoves“, – sakė „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė.

„Maisto bankas“ labdarą gauna iš keturių didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų – „Lidl“, „Maximos“, „Iki“ ir „Rimi. Taip pat aukoja ir mažesni prekybininkai bei ūkininkai. Tiesa, tik du didieji prekybos tinklai atiduoda visus paskutinės dienos galiojimo produktus. Kiti aukoja ne visą asortimentą.

„Iš tų dviejų prekybos tinklų, vienas atiduoda tik vaisius, daržoves ir duoną, bet iki šiol vis dar neatiduoda pieno, mėsos ir žuvies produktų, kurie tikrai yra labai vertingi. Na, o ketvirtasis kol kas mums aukoja tik duonos ir bakalėjos produktus“, – konstatavo S. Gurevičius. 

Galutinius kiekius turime tik paskutinę dieną. Tai kaip vyktų tas pasiūlymas?! Ar galėtų „Maisto bankas“ sureaguoti operatyviai.

 

Iš „Norfos“ parduotuvių neparduoti produktai į „Maisto banką“ nekeliauja. Pasak įmonės savininko, prekybos tinklas maisto ir labdaros organizacijoms per metus perduoda apie 1 tūkst. maisto produktų.

„Įvairioms organizacijoms, jų yra gal apie dvidešimt. Visų dabar neišvardinsiu. Bet stengiamės  atiduoti to rajono vietos organizacijoms, kad būtų kuo mažiau transporto išlaidų“, – komentavo „Norfos“ įmonių grupės savininkas Dainius Dundulis.

Siūlymų aiškinamajame rašte teigiama, kad Lietuvoje išmetamo maisto kiekiai siekia 100 tūkst. tonų per metus. Maždaug viena šeštoji šio kiekio susidaro mažmeninėje prekyboje. Įstatymo projekto autorius T. Tomilinas pabrėžė, kad siekiant sumažinti maisto švaistymą, privalomo aukojimo praktika jau įgyvendinama Čekijoje ir Prancūzijoje. Vis dėlto dalis prekybininkų mano, kad priėmus tokius siūlymus, kiltų problemų.

„Galutinius kiekius turime tik paskutinę dieną. Tai kaip vyktų tas pasiūlymas? Ar galėtų „Maisto bankas“ sureaguoti operatyviai“, – svarstė V. Budrienė.

„Svarbiausia, kad tai būtų daroma su protu, įvertinant kai kuriuos aspektus. T. y. maisto saugumas, ekonomika. Ir galbūt tą įstatymą daryti ne per jėgos principą, o per skatinimą“, – sakė  D. Dundulis.

„Maisto bankas“ per metus išdalija 10 tūkst. tonų maisto. Iš jų pusę gauna iš prekybininkų.