- Mantas Bružas / lnk.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dilema tėvams, kurių atžalos išvyksta studijuoti, nuomoti būstą naujame mieste, o gal turint galimybių jį įsigyti. Kuris sprendimas naudingesnis finansiškai ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis gyvenamą vietą?
Daugiau apie tai pasakojo „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis.
– Įmoka už bustą ar už nuomą yra beveik ta pati.
– Buvome įpratę prie mažų ar net neigiamų palūkanų, kai greičiausiai tas ekonominis argumentas pirkti buvo labai svarus. Dabar pagyvenome prie aukštų palūkanų, jos vėl pradeda leistis. Ar pastebite tendenciją, kad galbūt daugiau žmonių kreipiasi dėl paskolų, šiuo atveju, būsimų studentų tėvai?
– Matome, kad palūkanos yra linkusios mažėti. Ateityje, pagal visas prognozes, panašu, kad EURIBOR ir toliau mažės. Našta, tenkanti paskolos aptarnavimui, bus tikrai mažesnė. Žiūrint į priekį, sakyčiau, kad laikas darosi palankesnis nei anksčiau. Žinoma, reikėtų įvertinti, kad palūkanos ateityje gali taip pat užaugti.
„Citadele“ banko nuotr.
– Pirkdami būstą įžvelgia labai gerą investiciją jaunam žmogui pabaigus mokslus, kuriant savo gyvenimą, galbūt net ir ne toje pačioje šalyje, vėliau arba parduoti, arba nuomoti. Ar tai yra visą laiką gera investicija? Kokios yra paslėptos grėsmės, kada galima finansiškai nukentėti?
– Turbūt reikėtų labai paprastai pasižiūrėti. Jeigu tėvai turi kapitalo nupirkti ar investuoti į NT, nuoma dažniausiai yra kaštai, kuriuos sumokėjęs, negali atgauti. Kaip ir minėjau, investavus į NT yra labai panaši įmoka. Pavyzdžiui, jeigu vidutiniškai būsto nuomai išleidžiame 600 Eur, jaunuolis mokosi, pavyzdžiui, keturis metus, tėvai dažniausiai išleidžia virš 30 tūkst. eurų. Investavus į NT, po keturių metų jį pardavus, tą pinigų sumą galima atgauti, net jeigu ir turto vertė nepasikeis. Kaip taisyklė, mes matome, kad turto vertė yra linkusi didėti ir grąžą dar galime gauti iš turto padidėjimo.
– Paminėjote, kad turint nuosavo kapitalo, galbūt verta investuoti. Kapitalas kartais yra nemenkas, reikalingas tiems 15–20 proc., kiek bankas reikalauja pradiniam įnašui. Galbūt turite patarimų, kada apie tai reikėtų pradėti galvoti? Greičiausiai turint nulius sąskaitoje ir žinant, kad sūnus ar dukra po mėnesio išvyksta, nepavyks. Prieš kiek laiko pradėti tuo rūpintis ir kokie čia yra instrumentai?
– Sakyčiau, pagrindinė taisyklė, reikia pradėti ruoštis vaikų pilnametystei jiems tik gimus. Reikia pradėti kaupti nuo pirmos dienos. Sakyčiau, standartinis patarimas būtų atsidėti 10–15 proc. nuo pajamų – ar vienoje taupymo sąskaitoje, ar investuoti, ar per draudimo produktus sukaupti tą sumą. Tai labai stipriai palengvina, kai vaikai pasiekia pilnametystę. Kai vaikai pradeda studijuoti, tos išlaidos auga. Kaip sakoma, maži vaikai – mažos sąnaudos, dideli vaikai – didelės sąnaudos.
LNK stop kadras.
Temą tęsė NT ekspertas Paulius Žilvitis.
– Jeigu žmonės turi finansinių galimybių padaryti tokią investiciją, dažnas jų ryžtasi. Tie, kurie neturi, turbūt pasirenka kitą alternatyvą, nuomą. Turbūt pragmatiškiausias ir racionaliausias sprendimas yra pirkti nedidelį, studijos tipo butą – 1–2 kambarių, kuris būtų visada likvidus, galima apsikeitus planams, išnuomoti arba lengvai parduoti.
– Studentų tėvams, kurie greičiausiai ne visą laiką susipažinę su didmiesčių specifika, į ką reikėtų atkreipti dėmesį ir kaip neapsigauti?
– Visų pirma, reikėtų atsižvelgti į tai, kad NT vertę apibrėžia NT vieta. Nuo to priklauso jo kaina, patrauklumas, likvidumas ateityje ir t. t. Ne paslaptis, kad dažniausiai vieta koreliuoja su finansinėmis galimybėmis. Jeigu pagal reikiamą vietą žmonių finansinės galimybės netempia to NT įsigijimo, žmonės žvelgia šiek tiek į atokesnius miesto rajonus, gyvenamuosius. Manau, kad svarbu yra atsižvelgti į tai, kur jų vaikas mokysis – ar yra gerai išvystyta viešojo transporto infrastruktūra, turbūt čia yra kertinis momentas. Pagal šiandienines nekilnojamojo turto rinkos tendencijas, sakyčiau, yra toks intervalas, į kurį žmonės žiūri – nuo 100 iki 200 tūkst. eurų. Pirmasis būstas studentui, kurį gali įgyti, sakyčiau maždaug tokiuose rėžiuose.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kada yra geriausias laikas? Žinome, kad nuomos rinka, ypač didmiesčiuose, sprogsta rugpjūčio mėnesį, kai visi ruošiasi ateinantiems mokslo metams. Kainos greičiausiai irgi būna aukštos, kada yra tinkamiausias metais ir kaip ieškoti būsto?
– Dažniausiai nuomos sutartys būna pasirašomos metams laiko. Tipinė ne tik mokslo metų, bet ir darbo metų pradžia yra rugsėjo mėnuo. Visada studentams rekomenduoju pradėti žiūrėti jau birželio/liepos mėn. Tam, kad galėtum turėti ne tik geriausią variantą, bet galbūt ir už patrauklesnę kainą. Kuo didesnė paklausa, kas ir nutinka rugpjūčio mėn., kada visi nusprendžia, kad reikia išsinuomoti, tai yra nepalankiausias metas.
– Pralaukus piką, kada tos kainos vėl sumažėja?
– Nuomotojai visada turi savo lūkesčių, ką nori gauti, ir tos kainos nebūtinai drastiškai krenta, po to periodo rudens pradžioje. Turbūt gali atsirasti šiek tiek daugiau derybų. Sakyčiau, kad spalio/lapkričio mėnesiais nuomos rinka šiek tiek atslūgsta ir nuomininkas turi šiek tiek didesnio pranašumo į derybinę poziciją.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Švenčių organizatoriai: Kalėdų senelių rinka Lietuvoje profesionalėja
Kalėdų Senelio paslauga Lietuvoje tampa vis profesionalesnė – žmonės dažniau renkasi ne pagal kainą, o pagal kokybę, sako tokią paslaugą teikiančių įmonių vadovai. ...
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai5
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus3
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP6
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis2
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...
-
Prezidentas pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą7
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. ...
-
RRT: „Telia“ ne visada leidžia konkurentams naudotis ryšio tinklu
Didžiąją dalį interneto ryšio rinkos užimanti telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ne visada sąžiningai leisdavo kitiems operatoriams pasinaudoti jos elektroninių ryšių tinklu, pareiškė Ryšių reguliavim...
-
Ministerija didina finansavimą Lietuvos šaulių sąjungai7
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pirmadienį pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuri numato beveik 7 mln. eurų didesnį finansavimą – 20,7 mln. eurų. ...