- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jau beveik mėnesį po truputį, tačiau stabiliai kyla naftos kaina. Panašiai taip pat degalinėse į didėjančią pusę vis keičiamos tiek benzino, tiek dyzelino kainos. Kiek dar ilgai augs degalų kainos ir ar nėra pavojaus, kad augančios degalų kainos gali vėl įsukti infliacijos karuselę, apie tai LNK žurnalistas pakalbino ekonomistą Marių Dubnikovą.
– Dabar „Brent“ rūšies nafta kainuoja apie 82 dolerius už barelį. Kaip jūs vertinate tokį, sakykime, po truputį, bet stabilų augimą ir kokios prognozės ateičiai?
– Jei žiūrėtume į dabartinį lygį, šiais metais nafta pabrango apie 10 proc. per porą mėnesių. Atrodytų, labai daug. Jei žiūrėtume į ilgamečius vidurkius arba į ilgamečius grafikus, per paskutinius dešimt metų tas 75–80 dolerių yra daugiau mažiau mediana, t. y. vidutinė kaina, aplink kurią mes ir sukamės. Tai labai didelių iššūkių nesakyčiau, kad yra, tiesiog kaina šiek tiek aukštesnė negu buvo metų pradžioje ir tai neigiamai atsispindi mūsų degalų kainų švieslentėse, t. y. kaina šiek tiek yra pakilusi. Kokia prognozė? Tokia, kad, jei nenutiks kažkokių įvykių, kurių mes nežinome, tikėtina, tas svyravimas ir suksis apie tuos 75–80 dolerių.
– Dabar apie įvykius, apie kuriuos buvo svarstoma prieš tai. Juk buvo tokių baimių, kad jei konfliktas Gazos Ruože išsiplės, tai turės įtakos naftos kainai. Konfliktas pernelyg neišsiplėtė, tačiau tikrai užsitęsė ir bent jau kol kas pabaigos nematyti, be to, laivybą labai trikdo ir husių puldinėjimai Raudonojoje jūroje. Galbūt tai ir yra tos pagrindinės priežastys, dėl kurių dabar naftos kaina laikosi sąlyginai aukštai, ties medianos viršumi?
Supraskime, kad jei 5 centais pabrango litras degalų, infliacijai tai neturės tiek daug įtakos.
– Kalbant apie husių puldinėjimus, mes matėme efektą šiek tiek anksčiau, dar praėjusiais metais, kai naftos kaina bandė kilti virš 90 dolerių, bet vėliau koregavosi, nes visi suprato, kad konfliktas nesieskaluoja, ką jūs ir pasakėte. Kitas dalykas, tai yra džiugi žinia iš tiesų, nes pinigais balsuojantys žmonės, investuotojai nemato didelės rizikos, jie mato, kad rizika yra, bet ji nėra nevaldoma. Dėl to kaina svyruoja, bet ji nesvyruoja didžiuliuose rėžiuose, kurie siektų 100–120 dolerių, ką matėme, kai Rusija užpuolė Ukrainą. Na, o kitos priežastys yra, kad vis tik Rusijos laivyną vis labiau spaudžia. Rusų laivynas yra spaudžiamas dėl to, nes, kaip bebūtų gaila, iš Rusijos žaliavos, kartu ir nafta, vis tik patenka į Vakarų pasaulį ir tam padeda įvairios organizacijos. Šiuo atveju, kalbant apie naftą, labai daug padėjo Graikijos laivynas, vadinamasis pilkasis Rusijos laivynas, ir jis dabar sulaukia vis daugiau sankcijų, apribojimų ir, atsiradus papildomų apribojimų, nafta po truputį brangsta. Tad, sakyčiau, Raudonosios jūros efektas yra išnaudotas, įvertintas ir į kainą jau įskaičiuotas. Kalbant apie Rusijos naftos apribojimus, kad ji nepatektų į Vakarų pasaulį, apribojimai darosi vis svarbesni.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Tačiau, jei degalų kaina toliau taip augs, kur yra ta riba, kai tai jau atsispindės kokių nors kitų produktų kainose?
– Skaičiuokime labai paprastai. Pavyzdžiui, jeigu šiais metais nafta pabrango 10 proc., naftos sudedamoji dalis kure yra apie 25–30 proc., priklausomai nuo rūšies, ar tai benzinas, ar dyzelinas, tai tas naftos kainos pakilimas sudaro apie 3 proc. 3 proc. nuo maždaug 1,5 vidutinės euro kainos sudaro apie 5 centus degalams. Tad jeigu nafta pabrangsta 10 proc., galime skaičiuoti, kad 5 centais pabrangs degalai. Kaip tai atsispindės produktuose? Reikia skaičiuoti kiek kiekvienam produktui kainuoja degalai. Tačiau supraskime, kad jei 5 centais pabrango litras degalų, infliacijai tai neturės tiek daug įtakos. Manau, daugiau įtakos turės tai, kad vis tik Lietuvoje žmonės turtėja, gauna vis didesnes pajamas ir šiais metais vėl planuojamas apie 10 proc. atlyginimų augimas, noras išleisti pinigus taip pat bus ir turės daug didesnę įtaką nei naftos kainos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šileika: e. tollingo sistema turės įtakos krovos Klaipėdos uoste apimtims
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vadovas Vaidotas Šileika sako, kad elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistema, vadinamasis e. tollingas pabrangins krovinių pervežimus automobiliais, todėl turės įtakos Klaipėdos jūrų uost...
-
Naujųjų naktį viešbučiai bus užpildyti, tačiau metų pradžia bus sunkesnė5
Naujųjų metų naktį Lietuvos viešbučiai bus beveik visiškai užimti, tačiau pirmoji sausio savaitė jiems bus sunki, sako šio verslo atstovai. ...
-
LEA – apie prieššventinės savaitės vidutinę elektros kainą biržoje2
Prieššventinės savaitės vidutinė elektros kaina biržoje sudarė 0,056 Eur/kWh ir buvo viena mažiausių 2024-aisiais, o per savaitę šalyje pagaminta net 88 proc. visos suvartotos elektros energijos. Kaip praneša Lietuvos energe...
-
Interneto parduotuvių atstovai: „Juodojo penktadienio“ savaitė ateityje aplenks kalėdinę
Prekybininkai pastebi, kad „Juodojo penktadienio“ išpardavimų savaitė ne vienerius metus iš eilės tampa bene didžiausiu apsipirkimo įvykiu Baltijos šalyse ir reikšmingai konkuruoja su kalėdinio laikotarpio pardavim...
-
LEA: degalai šiuo metu pigesni nei pernai
Šiemet švenčių dienomis degalai Lietuvos degalinėse 3–4 proc., arba 4–5 centais už litrą pigesni nei pernai tuo pačiu metu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Ekonomistai įvertino, kas 2025 m. brangs labiausiai1
Statistikams gruodį fiksuojant 1,8 proc. išankstinę metinę bei 0,1 proc. mėnesio infliaciją, BNS kalbinti ekonomistai prognozuoja, jog vartotojų kainų indeksas kitais metais toliau augs. ...
-
Panevėžio savivaldybė: pabėgėliai iš Ukrainos ir kitąmet galės naudotis lengvatomis1
Penktadienį posėdžiavusi Panevėžio miesto savivaldybės taryba nusprendė pratęsti nuo 2022 m. pavasario Ukrainos karo pabėgėliams taikomas viešojo transporto lengvatas. ...
-
Čmilytė-Nielsen: Žemaitaitis kelia įtampą koalicijoje visai kitu tikslu46
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad socialdemokratų vedamos Vyriausybės programos vykdymas reikalaus ambicingų ir skausmingų planų, kaip surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą. Politikė jau dabar įžv...
-
Uostamiesčio skolų kreivė: kaip klaipėdiečiai tvarko savo finansus?
Baigiantis kalendoriniams metams, paprastai siekiama nepalikti skolų naujiesiems. Tačiau tarp klaipėdiečių yra tokių, kurie šių nuostatų nepaiso. Vis dėlto antstoliai, vertinantys uostamiesčio skolininkų situaciją, konstatuoja, kad Klaipėdo...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, o restoranų apyvarta smuko1
Mažmeninė prekyba per 11 šių metų mėnesių, palyginti su tuo pat laiku 2023 metais, augo 4,3 proc. ir siekė 17,6 mlrd. eurų. ...