– Ką signalizuoja daugėjančių bankrotų skaičius?

– Inicijuotų bankrotų pirmąjį šių metų pusmetį yra gerokai daugiau, nei buvo praėjusiais metais. Tam turbūt yra kelios priežastys. Viena jų – problemų šaknys buvo pandemijos metu, bet tada valstybė teikė įvairiausiomis priemonėmis pagalbos. Pasibaigus pagalbai, nebesuteikiant lengvatinių paskolų, mokestinių atidėjimų, kai kurioms įmonėms, kurios nesugebėjo prisitaikyti, vienintelė likusi išeitis – bankrotas. Antrąjį šių metų ketvirtį jau galėjome matyti ir įmonių, kurios nebeturi veiklos perspektyvų, nes jų veiklos modelis buvo priklausomas nuo santykių su Rusija. Statybos sektorius irgi turi labai rimtų iššūkių, nepaisant to, kad nekilnojamojo turto kainos auga, tačiau paveikia žaliavų kainų šuoliai, darbuotojų trūkumas, didelė konkurencija.

– Ar nenukenčia smulkieji verslininkai, kurie susikuria sau darbo vietas?

– Tikėtina, kad tai smulkiosios įmonės. Apie didelių įmonių bankrotus negirdėjome. Antrasis šių metų ketvirtis buvo išskirtinai geras, nedarbo lygis nukrito į žemiausią lygį per pastaruosius penkiolika metų. Per vieną ketvirtį sukurta net 55 tūkst. naujų darbo vietų. Prie to prisidėjo atvykę ukrainiečiai, kurie užėmė laisvas darbo vietas. Žiūrint į tai, kiek yra užimtų vietų, bedarbių, sukuriama naujų darbo vietų, negalėtume sakyti, kad tai plataus masto problema. Yra specifinių problemų, kurios paveikė mažesnes, smulkesnes įmones, kurios nebuvo labai konkurencingos, nebuvo pasiruošusios tokiems iššūkiams.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kaip bankrotų situacija galėtų keistis dar šiais metais?

– Dabartinis skaičius, nors jis padidėjęs, palyginti su normaliu laikotarpiu, bet vis vien nedidelis. Keli šimtai įmonių, inicijuojančių bankrotą, per ketvirtį – nedaug, turint omeny, kad kiekvienais metais keli tūkstančiai įmonių stabdo veiklą ir pradeda. Tai natūralus procesas. Žiūrint į daugelį veiksnių, geopolitines problemas, nenustebčiau, jei matysime išliekantį didesnį bankrotų skaičių ir antroje metų pusėje, kitais metais. Aplinka išlieka tikrai nepalanki. Daug nuo elektros energijos, dujų kainų priklausomų įmonių, kurios neapsidraudusios nuo šokų, patiria šešis septynis kartus įsišaukusias elektros energijos sąnaudas.

– Dėl kokių priežasčių šiais metais atleista jau daugiau nei dvigubai žmonių nei praeitais metais?

– Turbūt yra keli pavieniai atvejai. Žinome „Lietuvos geležinkelių“ veiklos specifiką, sumažėjęs Baltarusijos prekių tranzitas, tačiau, atmetus kelis didesnius atvejus, nesureikšminčiau situacijos. Visa šalies užimtumo statistika rodo, kad buvo geriausias ketvirtis per du dešimtmečius. Sukurta 55 tūkst. naujų darbo vietų. Iki tol buvo opi problema darbuotojų trūkumas. Visuose sektoriuose kas trečia įmonė išskyrė darbuotojų trūkumo problemą. Ukrainiečių pabėgėlių banga padėjo išspręsti problemą. Pavieniai masiniai atleidimai nėra nacionalinė problema, kuri virs į sparčiai augantį nedarbo lygį. Tačiau tikėtina, kad ir dėl Rusijos, energijos krizės, lėtesnio pasaulio ekonomikos augimo matysime didesnį bankrotų skaičių ir nedarbo augimą per ateinančius metus.

– Ar nebus kaip 2008 m.?

– Galiu drąsiai sakyti, kad nebus kaip 2008 m. Tai labai mažai tikėtinas scenarijus. Tada nedarbo lygis pakilo iki 17 proc. Manau, dabar gali pakilti 1–2 procentiniais punktais.