- Roma Pakėnienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vienos didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų Baltarusijos „Belaruskalij“ trąšas Klaipėdos uoste kraunančios bendrovės Birių krovinių terminalas (BKT) vadovas sako neįsivaizduojantis situacijos, kad baltarusiškos trąšos nustos važiuoti per Lietuvą ir Klaipėdos uostą.
Vidmantas Dambrauskas ketvirtadienį duotame interviu BNS sako, jog iš Klaipėdos uosto laivai su kalio trąšomis toliau kasdien plaukia į visą pasaulį, įskaitant JAV, nes sankcijos netaikomos tranzito schemoje dalyvaujančioms Lietuvos įmonėms.
Anot BKT vadovo, JAV kompanijos perka „Belaruskalij“ trąšas, nes tai leidžia JAV Iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuro (OFAC) licencija – sandoriai su jos prekybos įmone „Belaruskaja kalijnaja kompanija“ (BKK) gali vykti iki kitų metų balandžio 1-osios.
V. Dambrausko teigimu, ir po kitų metų balandžio šios trąšos iš Klaipėdos keliaus į visą pasaulį, išskyrus JAV, jeigu OFAC nepratęs licencijos.
– Ką jūs darysite po to, kai „Lietuvos geležinkeliai“ nustos vežti kalio trąšas?
– Ta prasme, nustos vežti?
– „Lietuvos geležinkeliai“, tikėtina, sausį nustos vežti. Iš to, ką komunikuoja „Lietuvos geležinkeliai“, jų vadovas Mantas Bartuška, avansinis mokėjimas atliktas ir jie sakė veš gruodį ir galbūt dar sausį.
– Nežinau, avansinis mokėjimas ar ne avansinis. Kaip „Lietuvos geležinkeliai“ neveš, jeigu sankcijų nėra, o pas juos yra galiojanti sutartis iki 2023 metų gruodžio 31 dienos. Tai kaip jie neveš? Jūs juokaujate? Koks yra teisinis pagrindas? Juk visi konsultavosi ir Užsienio reikalų ministerija, ir Susisiekimo ministerija, ir mes konsultavomės su OFAC, tai labai aiškiai pasakyta – dirbkit, jeigu nepažeidžiat sąlygų vienų iš trijų: neatsiskaitinėjat JAV doleriais, sandoryje nedalyvauja JAV juridinis asmuo ir jei nedirbat JAV teritorijoje.
Maža to, dar licenciją dabar išdavė. Kaip „Lietuvos geležinkeliai“ neveš, kaip jūs įsivaizduojat? Aš net apie tai kalbėti nenoriu, nenoriu, kad laikraščiai rašytų, nes milijardiniai ieškiniai.
– Bet premjerė Ingrida Šimonytė irgi pasakė, kad kroviniai ilgai nebevažiuos.
– Jūs kalbate su gamybininkais. Politikai gali kalbėti, bet žinot puikiai, ar politikai susipažinę gerai su klausimu. Jei pamatytumėt pas mane ant stalo dokumentus, kuriuos pasiruošėm ir gavom tris mėnesius nagrinėdami šitą situaciją, – tai yra konvencijos, susitarimai.
Išvada yra viena – sankcijų nėra, jų transportavimui, tranzitui ir būti negali, ir politikai gali šnekėti, ką nori. Aš juos suprantu. Mes sėdėjom čia, nagrinėjom neaišku kiek laiko, o politikai – ar jie susipažinę giliai su klausimu? Jis gavo faktą ir kalba, o politikai juk atsako už Lietuvą. Ar kaip dabar, spjaus į teisę ir sakys, mes nevešim? Tuo labiau, kai pati Amerika tęsia bendradarbiavimą suprasdama, kad alternatyvos nėra kalio trąšoms, jų nepagaminsi. Bado pasaulyje nori visi ar kaip?
– Tai jūs esate įsitikinęs, kad tos trąšos važiuos per Klaipėdą ir iki balandžio 1 dienos, ir po to?
– Įsitikinęs negaliu būti niekuo, galiu tik remtis faktais. Sankcijų tranzitui nėra, pirma. Antra – „Lietuvos geležinkeliai“ ir mes turime sutartis, suprantate. Sankcijų nėra tranzitui, apie ką visas šitas ažiotažas?
Tranzitui sankcijos neįmanomos. Taškas.
– Ar jūs turite sutartį su BKK, ar su „Belaruskalij“? Ar ji ilgalaikė?
– Prie ko dabar sutartis? Sutartis yra ilgalaikė. Dar ilgesnė ji pas mus nei iki 2023 pabaigos. Turime sutartį su „Belaruskalij“. Tik nesuprantu ažiotažo. Tranzitui sankcijos neįmanomos. Taškas.
Suprantu, jei politinis spaudimas daromas ir taip toliau, bet įmanomas iki tam tikro laiko, kol mes neatsiduriam į teisinius dalykus. Aš nepasiruošęs milijardų sumokėti, aš jų neturiu.
– Jei nutrūktų jūsų sutartis, kokio dydžio baudos, netesybos būtų?
– Man dabar sunku įvertinti, bet ne milijonai ir ne dešimtys milijonų ir, ko gero, net ne šimtai milijonų, nes reikia paskaičiuoti bendrą sumą prekybos. Reikia įsivaizduoti, kas būtų dabar, jei Lietuva sugalvotų nežinau kaip uždrausti tranzitą, ar „Lietuvos geležinkeliai“ turėdami sutartį nevežtų. Aš nežinau, kokią sumą paskaičiuotų pati gamykla („Belaruskalij“ – BNS). Jeigu už 3 mlrd. parduoda produkcijos per metus, tai skaičiuokite.
– Ar jūs kraunate 100 proc. jų produkcijos?
– Mes vežame 95 proc. „Belaruskalij“ pagamintos produkcijos. Jų eksportas yra netoli 12,8 mln. tonų. Tai paskaičiuokite – 11 mln. tonų – kiek procentų.
Čia juoko nėra. Aš išlaikytai, ramiai, su niekuo nekalbu. Vakar mačiau tą ažiotažą, bet nenoriu lįsti. Čia gali ką nori daryti, bet klausimas paprastas – Amerika išdavė licenciją BKK minimum iki balandžio pirmos. Kas ko nori dar?
– Sankcijas JAV jau pritaikė „Belaruskalij“.
– Sankcijos pritaikytos labai aiškiai, bet niekas jų neskaitė. Trys sąlygos: atsiskaitymas JAV doleriais, JAV teritorija ir JAV juridiniai asmenys. Tai bet kuris teismas..., kas gali dabar elgtis į kairę ar į dešinę – nei mes, nei „Lietuvos geležinkeliai“. Niekas už tai nenorės susimokėti.
– Ar jūs girdite, kokia yra politinė atmosfera, ką sako politikai? Nuo jų irgi priklausys sprendimai.
– Politikai tam ir yra, kad kalbėtų. Jie gali pakalbėti ir toliau pavesti pareigūnams išsiaiškinti. Dabar eina šita banga. Bet yra tiek Seime Teisės departamentas, tiek ministerijose yra Teisės departamentai. Lietuvos Respublikos Seimas neis prieš įstatymus.
– Tai kaip toliau dirbs jūsų terminalas?
– Iki balandžio pirmos dienos vešime į visą pasaulį, tame tarpe ir į JAV, o po balandžio pirmos, jei nebus pratęsta licencija, vešime į visą pasaulį, išskyrus JAV.
– O kaip vyksta jūsų atsiskaitymai su „Belaruskalij“?
– Mūsų atsiskaitymai visą gyvenimą vyko eurais.
– Kaip pats „Belaruskalij“ reaguoja į situaciją? Jūs su jais juk kalbatės?
– Mes esame gamybininkai, krauname, vežame. Ten iki 2 tūkst. darbuotojų (Baltarusijos įmonėje – BNS). Čia suskaičiavus „Lietuvos geležinkeliai, uostą – kiek darbuotojų. Mes negalime nieko kalbėti, jūs mane verčiate kalbėti kaip politiką. Negalime nieko kalbėti daugiau, negu turime teisines išvadas, o teisinės išvados – jokių draudimų mums nėra.
– Toje grandinėje yra viena valstybės įmonė – „Lietuvos geležinkeliai“, tai politikai turi teisę kelti klausimus dėl jos veiksmų.
– Man sunku kalbėti, nemėgstu kalbėti apie kitus rinkos dalyvius. Bet kokios sutarties nutraukimas yra sankcijos. Tai kaip suprasti – visi plojo mums rankomis 2014 metais, kad pasirašėme ilgalaikes sutartis ir užtikrinome nepertraukiamą kalio trąšų tiekimą, o dabar paimsime ir nutrauksime. Taip nesielgiama, taip net neįmanoma elgtis.
– Ačiū už pokalbį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA – apie prieššventinės savaitės vidutinę elektros kainą biržoje
Prieššventinės savaitės vidutinė elektros kaina biržoje sudarė 0,056 Eur/kWh ir buvo viena mažiausių 2024-aisiais, o per savaitę šalyje pagaminta net 88 proc. visos suvartotos elektros energijos. Kaip praneša Lietuvos energe...
-
Interneto parduotuvių atstovai: „Juodojo penktadienio“ savaitė ateityje aplenks kalėdinę
Prekybininkai pastebi, kad „Juodojo penktadienio“ išpardavimų savaitė ne vienerius metus iš eilės tampa bene didžiausiu apsipirkimo įvykiu Baltijos šalyse ir reikšmingai konkuruoja su kalėdinio laikotarpio pardavim...
-
LEA: degalai šiuo metu pigesni nei pernai
Šiemet švenčių dienomis degalai Lietuvos degalinėse 3–4 proc., arba 4–5 centais už litrą pigesni nei pernai tuo pačiu metu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Ekonomistai įvertino, kas 2025 m. brangs labiausiai
Statistikams gruodį fiksuojant 1,8 proc. išankstinę metinę bei 0,1 proc. mėnesio infliaciją, BNS kalbinti ekonomistai prognozuoja, jog vartotojų kainų indeksas kitais metais toliau augs. ...
-
Panevėžio savivaldybė: pabėgėliai iš Ukrainos ir kitąmet galės naudotis lengvatomis1
Penktadienį posėdžiavusi Panevėžio miesto savivaldybės taryba nusprendė pratęsti nuo 2022 m. pavasario Ukrainos karo pabėgėliams taikomas viešojo transporto lengvatas. ...
-
Čmilytė-Nielsen: Žemaitaitis kelia įtampą koalicijoje visai kitu tikslu45
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad socialdemokratų vedamos Vyriausybės programos vykdymas reikalaus ambicingų ir skausmingų planų, kaip surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą. Politikė jau dabar įžv...
-
Uostamiesčio skolų kreivė: kaip klaipėdiečiai tvarko savo finansus?
Baigiantis kalendoriniams metams, paprastai siekiama nepalikti skolų naujiesiems. Tačiau tarp klaipėdiečių yra tokių, kurie šių nuostatų nepaiso. Vis dėlto antstoliai, vertinantys uostamiesčio skolininkų situaciją, konstatuoja, kad Klaipėdo...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, o restoranų apyvarta smuko1
Mažmeninė prekyba per 11 šių metų mėnesių, palyginti su tuo pat laiku 2023 metais, augo 4,3 proc. ir siekė 17,6 mlrd. eurų. ...
-
Skelbia, kaip kitąmet bus vertinamos užsiimančių individualia veikla pajamos4
„Sodros“ pensijos taško vertė kitąmet sudarys 7,16 euro, o kad jį įgytų individualia veikla pagal pažymą užsiimantis asmuo 2025-aisiais turės uždirbti ne mažiau kaip 40 169 eurų pajamų, penktadienį rašo „Verslo ži...
-
Vaičiūnas įvertino pažeisto elektros kabelio grėsmes: reikia griežtesnių priemonių3
Per Kalėdas įvykęs povandeninio kabelio tarp Suomijos ir Estijos gedimas skatina persvarstyti papildomus elektros gamybos pajėgumus, sako energetikos ministras. ...