- Birutė Vyšniauskaitė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kiek dirbantieji turės atostogų, jei įsigalios Seimo priimtas naujas Darbo kodeksas? Šiuo metu daugelis dirbančiųjų kiekvienais metais gali naudotis 28 kalendorinių dienų atostostogomis. Ar jos gali nuo kitų metų, kai įsigalios, kaip kad tikisi premjeras Algirdas Butkevičius, naujas Darbo kodeksas, sutrumpėti?
Vyriausybės vadovas ir socialdemokatų lyderis A. Butkevičius, bendraudamas su LRT.lt, atkreipė dėmesį, kad naujame Darbo kodekse bus įrašyta, jog kasmet kiekvienas dirbantis Lietuvos gyventojas turės teisę į 20 darbo dienų atostogas: „Šiuo metu galioja įstatymas, kad atostogų trukmė – 28 kalendorinės darbo dienos. Bet norime šią nuostatą pakeisti, nes valstybės tarnyboje neretai piknaudžiaujama, skirstant atostogas dalimis.
Tarkime, šiemet prieš Jonines daugelis valstybės tarnautojų pasiėmė dvi ar tris dienas atostogų ir jau galėjo visą savaitę atostogauti. Neatmestina, kad ir prieš kitas šventes, jei jos bus prieš savaitgalius, pasiims dar kelias dienas, ir taip jų atostogos per metus jau bus ne 28 kalendorinės dienos, o kur kas ilgesnės. Tuo metu kitose sferose dirbantiems žmonėms kažin ar darbdaviai sutinka duoti tris dienas prieš Jonines ar Kalėdas.“
Bus taisomas Valstybės tarnybos įstatymas
Pasak vyriausybės vadovo, tam, kad valstybės tarnyboje nebūtų apsukriai naudojamasi atostogų terminu, bus taisomas Valstybės tarnybos įstatymas.
A. Butkevičius priminė, jog dar buvęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis ministrų kabinetui buvo pateikęs pataisas, pagal kurias valstybės tarnautojams buvo numatytos 22 darbo dienų atostogos.
Kol kas Seimas Valstybės tarnybos įstatymo pataisų nėra priėmęs. Premjeras teigė manąs, jog jose reikėtų įrašyti 20 darbo dienų atostogų terminą: „Priešingu atveju visuomenėje kiltų nepasitenkinimas, nes bus manoma, kad valstybės tarnyboje dirbantys asmenys turi išskirtines sąlygas atostogauti.“
Valstybės tarnybos įstatymo pataisos Seimui bus pateiktos birželio 30 d.
18 metų galiojantis įstatymas jau paseno
Premjerui antrino ir Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas. Jo teigimu, dar 1998 m. priimtas Valstybės tarnybos įstatymas, kuriame valstybės tarnautojams buvo numatytos tam tikros privilegijos tikintis, kad dėl jų patyrę specialistai nesusigundys pereiti dirbti į privačias įmones, kur mokamos didesnės algos, šiuo metu jau esąs atgyvenęs: „Manėme, kad kvalifikuoti, lojalūs specialistai dirbs už tėvynę, negailėdami nei laiko, nei jėgų. Apsirikome. Tačiau, jei būtų užsimota apskritai naikinti valstybės tarnybą, pasekmės būtų sunkios. Juk valstybės tarnyba egzistuoja daugelyje pasaulio šalių.“
Seimo vicepirmininkas įsitikinęs, jog reikėtų užkirsti kelią galimybei skaidyti atostogas po vieną ar dvi dienas, pasinaudojant ilgesniais savaitgaliais, prieš kuriuos ar po kurių būna švenčių dienos.
„Nereikėtų niekam nerimauti, kad, priėmus naują Darbo kodeksą, sutrumpės atostogos. Tiesiog bus privalu vienu metu išeiti atostogauti dešimčiai darbo dienų, o prie jų, žinoma, prisidės ir savaitgaliai“, – aiškino A. Sysas.
Siekta apginti privačių įmonių darbuotojus
Socialinės teisės žinovas, advokatas Nerijus Kasiliauskas teigia, jog, įtvirtinus Darbo kodekse atostogų skaičiavimą ne kalendorinėmis, o darbo dienomis, bus apginti tie žmonės, kurie dirba privačiose įmonėse: „Dažniausiai privačių įmonių vadovai nesutinka savo darbuotojų išleisti atostogų dviem ar trims dienoms, o valstybinėse įmonėse su vadovais dėl to galima nesunkiai susitarti, nes, atostogaujant, apmokama tik už darbo dienas.“
N. Kasiliauskas tvirtino, jog realiai atostogos sutrumpės tik valstybės tarnautojams, kurie, įstaigų vadovams sutikus, išeidami atostogauti po kelias kalendorines dienas, per metus „susiorganizuodavo“ daugiau nei trisdešimt kalendorinių dienų atostogų.
„Kai Darbo kodekse bus nurodyta, kad atostogos skaičiuojamos tik darbo dienomis, tokios galimybės nebebus“, – aiškino teisininkas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Alytuje įjungtas antrasis iš trijų sinchroninių kompensatorių
Alytaus rajone ketvirtadienį įjungtas antrasis iš trijų elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ sinchroninių kompensatorių, kurie būtini Lietuvai vasarį planuojant atsijungti nuo rusiškų elektros tinklų ir sinchroni...
-
„Elektrum Lietuva“: gruodį didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo vos 1 proc.
Gruodžio mėnesį Lietuvoje didmeninė elektros kaina vidutiniškai buvo 1 proc. didesnė nei lapkritį ir siekė 89,69 EUR/MWh, Latvijoje ir Estijoje augo 2 proc. iki atitinkamai 90,51 EUR/MWh ir 84,28 EUR/MWh, praneša „Elektrum Lietuva&ld...
-
LEA: šešiose ES šalyse benzinas pigesnis nei Lietuvoje1
Šiuo metu pigiau nei Lietuvoje benzinas kainuoja šešiose Europos Sąjungos (ES) šalyse, o dyzelino vidutinė kaina šiuo metu yra mažesnė devyniose ES valstybėse, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Energetikos ministerija planuoja naują kvietimą norintiems gauti kompensaciją1
Šių metų pirmąjį ketvirtį planuojamas naujas 15 mln. eurų vertės kvietimas norintiems gauti kompensaciją, įsirengus elektros energijos kaupimo įrenginius namuose, skelbia Energetikos ministerija. ...
-
JAV ambasadorė: nemanau, kad ši taisyklė turės kokią nors įtaką Lietuvai
JAV ketinant riboti dirbtinio intelekto (DI) lustų eksportą į daugelį šalių, įskaitant Lietuvą, JAV ambasadorė Lietuvoje Kara McDonald (Kara Makdonald) sako, kad Lietuva išlieka patikima partnere ir pavyzdine sąjungininke, o šis r...
-
Žiniasklaida: atleistas patarėjas Hofmaną kaltina korupcija, kreipėsi į prokuratūrą1
Dešimt dienų po paskyrimo atleistas žemės ūkio ministro Igno Hofmano patarėjas antikorupcijos klausimais Irmantas Baltūsis savo buvusį vadovą kaltina korupcija, teigia užfiksavęs kyšį bei medžiagą perdavęs prokuratūrai. ...
-
Svarstys, ar nušalinti žemės ūkio ministrą nuo reikalų, susijusių su Nacionaline mokėjimo agentūra1
Vyriausybė svarstys, ar nušalinti žemės ūkio ministrą Igną Hofmaną nuo reikalų, susijusių su Nacionaline mokėjimo agentūra, iš kurios pajamų gauna jis ir jam artimi asmenys. ...
-
Sabutis: ši jungtis yra itin svarbi kariniam mobilumui ir šalies saugumui3
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis mano, jog realu, kad europinės vėžės geležinkelis „Rail Baltica“ iki 2030 metų bus nutiestas tarp Lietuvos ir Lenkijos, nes ši jungtis yra itin svarbi kariniam mobilumui ir šalies saugumui...
-
Gyventojai susigrąžino milijonus eurų: priežastis – aiški3
Darbo ginčų komisija pernai darbuotojams padėjo susigrąžinti beveik 15 mln. eurų. Dažniausiai tai darbdavių jiems neišmokėti atlyginimai. Skundų skaičius išaugęs kone trečdaliu, tačiau problematiškiausių darbdavių daugiausi...
-
Susisiekimo ministras: nuo 2026 m. jau galėsime rinkti kelių mokesčius1
Elektroninės kelių rinkliavos paslaugų („e-tolling“) sistemos startavimas daugiau nebus atidedamas, ji pradės veikti 2026 m., tvirtina susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis. Anot politiko, siekiant išvengti teisminių procesų, kurie s...