- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lošimams išleidžia iš draugų ir kredito įstaigų pasiskolintas lėšas. Tyrimas parodė, kad trečdalis vartojimo kredito gavėjų bent kartą per mėnesį lošia azartinius žaidimus, o 14 proc. jų jau turi reikalų su antstoliais ar skolų išieškotojais. Garsiai nuskambėjusi istorija apie tai, kai buvęs „BaltCap“ partneris Šarūnas Stepukonis kazino pralošė milijonus eurų, dar kartą atkreipė dėmesį į šią problemą mūsų šalyje.
Azartiniai lošimai – vieša paslaptis. Apie tai, kokie jų mastai, pasakojo duomenų mokslininkas Robertas Tarasevič.
– Atlikote vartojimo kreditus imančių žmonių banko išrašų analizę. Ką ji atskleidė apie jų polinkį lošti azartinius žaidimus?
– Atlikome virš 20 tūkst. asmenų analizę. Rezultatuose pastebėjome, kad kas trečias asmuo turi transakcijos su lošimo bendrovėm.
– Kokia apskritai tų žmonių galimybė pasiskolinti? Ar tai yra vienkartinis skolinimasis?
– Įprastai matome, kad jie skolinasi mažesnes sumas. Apie 50, 100, kelis šimtus eurų. Pralošia ir bando skolintis vėl. Ne iš vienos, tai iš kitos bendrovės.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kiek kartų per mėnesį buvo atliekamos transakcijos būtent lošimų bendrovėms?
– Didžioji dalis – virš 30 kartų per mėnesį. Realiai – kasdien.
– Kiek vidutiniškai pralošia per mėnesį?
– Vidutiniškai pralošia apie 600 eurų. Reiktų paminėt, kad šių sumų vidurkis – 84 eurai, kas mums pasako, kad tuos asmenis galėtume skirti į dvi grupes. Pirmoji – lošiantys mažesnėm sumom, antroji – ypatingai didelėm, kur per mėnesį pralošia 500, 1000 eurų ir daugiau.
– Ar tie žmonės yra dirbantys asmenys?
Pirmoji – lošiantys mažesnėm sumom, antroji – ypatingai didelėm, kur per mėnesį pralošia 500, 1000 eurų ir daugiau.
– Ketvirtadalis tų asmenų neturi pajamų, susijusių su darbo santykiais. Galbūt jie vykdo individualią veiklą, ar kažkokią kitą veiklą, iš kurios gauna pajamas. Taip pat pastebim, kad tokie asmenys dažniausiai turi pajamas iš socialinių išmokų. Buvo daug transakcijų tarp savo draugų, su tokiom mokėjimo paskirtim, kaip: „skolinu“, „iki sekmadienio“, „kai gausi algą, grąžinsi“. Tai reiškia, kad tie žmonės pralošia ne tik savo pinigus, ne tik pasiskolintus iš kredito įstaigų, bet ir paskolintus iš fizinių asmenų.
– Ar yra tokių, kurie pralošia daugiau nei uždirba per mėnesį?
– Žinoma. Analizė parodė, kad nemaža dalis pralošia dvigubai daugiau nei uždirba. Tai tik stiprina tą argumentą, kad žmonės ne tik pralošia savo darbo užmokesčio pajamas, bet ir skolinasi. Matom tokias transakcijas, kaip pinigų įnešimas, vėlgi, mes nežinom tų pinigų kilmės. Bet lošiantys asmenys ieško tų būdų, kaip gauti pinigų, kuriuos galėtų pralošt.
– Kokį periodą apima ši analizė? Kokio ilgio išrašus nagrinėjote?
– Metus. Tai buvo visų 2023 metų išrašai.
– Ar tos lošimo bendrovės registruotos mūsų šalyje, ar tai užsienio šalių kompanijos?
– Žinoma, didžioji dalis – mūsų šalyje, bet dažnai pasitaiko ir užsienio šalių.
– Ar tos bendrovės, kurios skolina, atsižvelgia į žmogaus priešistorę? Jo kredito istoriją, ką jis veikė su tomis paskolomis?
– Niekas negali tiksliai pasakyti, ką jis veikė su tais pinigais. Tik pats asmuo. Tačiau nemaža dalis Lietuvoje kredituojančių įmonių tikrina asmenų bankinius išrašus. Taip pat naudojasi mūsų bankinių išrašų kategorizavimo paslauga, kurios pagalba padedam įmonėm identifikuoti tuos asmenis. Parodome tas sumas, transakcijas, santykio su lošimo bendrovėm kiekius. Toliau jau pačios įmonės sprendžia ar kredituot, ar ne.
– Ar visos kredituojančios įmonės domisi tų žmonių banko išrašais?
– Ne visos, bet tikrai nemaža dalis naudojasi mūsų paslaugomis.
– Galbūt tie žmonės, kurie skolinasi, ne tik jau turi tą bankinio išrašo istoriją, kad yra lošiantys. Gal jie turi istoriją ir su antstoliais, gal vyksta turto išieškojimai?
– Taip, pagal mūsų analizę, apie 14-15 proc. tu asmenų, kurie lošia, turi arba išieškojimus iš antstolių, arba jų skolos yra perduotos skolų išieškotojams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LB: valiutos atsargomis tiesiogiai finansuoti Vyriausybę draudžia ES sutartis
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti gerokai didesnį finansavimą, o prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant tai daryti panaudojant ir Lietuvos valiutos atsargas, Lietuvos bankas (LB) pareiškė, kad tiesiogiai iš šio šalt...
-
Paluckas: norintieji iki pensijos pasitraukti iš kaupimo turėtų susimokėti GPM
Premjeras Gintautas Paluckas iš esmės pritaria idėjai, kad iš pensijų kaupimo galima būtų pasitraukti bet kada. Visgi politikas priduria – norint tai padaryti iki pensinio amžiaus, reikėtų susimokėti gyventojų pajamų mokestį (GP...
-
„LTG Link“ traukiniai pernai pervežė 5,5 mln. keleivių
LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“, preliminariais duomenimis, pernai pervežė daugiau nei 5,5 mln. keleivių. 5 mln. iš šių keleivių vyko traukiniais Lietuvoje – tai yra 330 tūkst. daugiau nei 2023 metais, p...
-
„airBaltic“ didins reisų skaičių tarp Vilniaus ir Amsterdamo
Oro bendrovė „airBaltic“ nuo kovo pabaigos pabaigos dvigubins skrydžių tarp Vilniaus oro uosto ir Amsterdamo skaičių, pranešė Lietuvos oro uostai. ...
-
Šadžius: tikrai nevardinsiu šaltinių, nes beprasmiška tą dabar daryti
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, o prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad dar per anksti įvardyti galimus naujus gynybo...
-
Premjeras dėl pensijų fondų turi kategorišką nuomonę: reikia pasitikėti žmonėmis
Vyriausybei svarstant, kokiomis sąlygomis leisti žmonėms anksčiau laiko pasitraukti iš antros pensijų pakopos, premjeras Gintautas Paluckas pasisako už galimybę žmogui pasitraukti bet kada, tačiau sumokant gyventojų pajamų mokestį (GPM), kur...
-
Paluckas išdėstė, iš kur galima paimti pinigų gynybai
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą premjeras Gintautas Paluckas sako, kad tam būtų naudingas bendras Europos Sąjungos valstybių paskolų fondas. ...
-
Jau netrukus sulauksime pokyčių: kasoje grąža bus skaičiuojama kitaip
Nuo gegužės parduotuvės grąžą skaičiuos kitaip. Atsiskaitantiems grynaisiais nebeduos grąžos 1 ir 2 euro centų. Vietoj to kasos aparatai automatiškai apvalins bendrą pirkinių krepšelio sumą iki 0 arba 5. Prekybininkai pokyčiams jau ...
-
Degalų kainos: įvardijo veiksnius, dėl ko mokėsime daugiau
Naujieji metai atnešė naujas degalų kainas. Benzinas vidutiniškai pabrango 10 centų, o dyzelinas – 20 centų. Kilus kainoms, vairuotojai ieško būdų, kaip sutaupyti, praneša LNK. ...
-
Vyriausybė keičia skandalingą potvarkį
Vyriausybė trečiadienį pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui sušvelninti buvusios Vyriausybės įvestus dvejopos paskirties prekių eksporto lėktuvais į trečiąsias šalis ribojimus. ...